Nors konkretų valstybės biudžeto deficito dydį Finansų ministerija pateiks kartu su kitų metų valstybės finansų planu, ministrė tikino, kad jis turėtų siekti apie 3–4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Mūsų išlaidos kitais metais tikrai bus didesnės nei valstybės biudžeto pajamos. Yra daug mitų, jog dėl infliacijos surenkame gerokai daugiau, yra kažkokių perteklinių pajamų.
Jų tikrai nėra, tiesiog biudžeto skylė išeina šiek tiek mažesnė“, – teigė G.Skaistė.
Šįmet biudžeto deficitas siekia 4,9 proc. BVP.
Kiek konkrečiai valstybei reikės skolintis, ministrė neįvardijo, tačiau ji sutiko, kad suma gali siekti keletą milijardų eurų.
„Padėtis sudėtinga, reikia įvertinti geopolitinę situaciją ir socialines įtampas. Priemonių imtis tikrai reikia, bet jos turi būti subalansuotos suprantant, kad ateityje reikės tas skolas grąžinti“, – teigė ministrė.
2023 metų biudžetą Vyriausybė, atsižvelgdama į įtampas dėl itin aukštų energijos išteklių kainų, ketina pateikti anksčiau nei įprastai. Planuojama, kad biudžeto projektas bus pristatytas spalio pradžioje.
Žada lengvatų kenčiančiam verslui
Pasak G.Skaistės, kitų metų biudžete apie milijardas eurų bus skirta kompensacijoms už brangius energijos išteklius.
Svarstoma, kad įmonėms, kurios dešimtadalį sąnaudų skiria pabrangusioms dujoms ar elektrai, gali būti atidėti mokesčiai, kad verslas turėtų apyvartinio kapitalo.
Savo ruožtu verslo atstovai ragina valstybę kompensuoti dalį energijos kainos, skirti paskolas nuosavai generacijai įsirengti, didinti vietinę elektros gamybą nors ir taršesniu kuru, pavyzdžiui, mazutu.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius yra pasiūlęs fiksuoti elektros kainą įmonėms ties 25 ct/kWh riba. 24 ct/kWh tarifą įtvirtinti siūlo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
