Nuostoliai nemaži
Praėjusį antradienį viešbučiai ir restoranai prie Vyriausybės surengė protesto akciją.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad, dar bent metams nepratęstus 9 proc. lengvatinio PVM tarifo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, nemažai šio sektoriaus įmonių bankrutuotų.
Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų ir kavinių grupių „Amber Food“ savininkas Gediminas Balnis, valdantis 65 restoranus su 1,2 tūkst. darbuotojų, taip pat aiškino, jog yra didelė tikimybė užsidaryti, jei PVM lengvata nebus pratęsta, mat brango ne tik elektra, bet ir 30 proc. pabrango žaliavos, todėl kainas maitinimo įstaigose teko didinti 15 proc.
„Taigi jau atsiliekame, dar nuo Naujųjų nukrenta PVM lengvata, o padidėjusi minimali alga – paskutiniai vinys į karstą. Kai per mėnesį 100 restoranų užsidarys, ko gero, bus šioks toks šokas gyventojams, nes bankrutuotų visa grupė – dalimis nebankrutuojama“, – BNS sakė G. Balnis.
Palangos žuvies restoraną „Žuvinė“ su vyru valdanti Rūta Sakalauskienė taip pat aiškino, kad dabartinė situacija gali palaidoti daugiau nei 20 metų veikiantį šeimos verslą.
„Šią vasarą užsidirbome šiek tiek pinigų, iš jų planavome išgyventi žiemą, tačiau penkiskart išaugus elektros kainoms jų nebeužteko vieno rugsėjo mėnesio sąskaitoms apmokėti. O dabar, kai grasina grąžinti buvusį PVM, galai nebesueina“, – BNS sakė „Žuvinės“ savininkė.
Rekvizitai.lt duomenimis, „Amber food“ paskutinį kartą pelningai dirbo 2019 m., tąkart grynasis pelnas viršijo 1 mln. eurų, o štai praėjusius porą metų skaičiuoti nuostoliai: 2020 m. jų buvo apie 255 tūkst. eurų, 2021 m. – apie 498 tūkst. eurų.
„Žuvinės“ pelnas 2019 m. siekė apie 11,3 tūkst. eurų, o 2020 m. – 5,9 tūkst. eurų. Praėjusių metų finansiniai duomenys nenurodyti.
Proteste dalyvavusio virtuvės šefo Liutauro Čepracko „Meat Steak House“ restoranai 2020 m. skaičiavo 39,5 tūkst. nuostolį, o 2021 m. skaičiai jau buvo teigiami ir siekė 122,2 tūkst. eurų. L.Čepracko valdomas restoranas „Gastronomika“ 2020 m. turėjo apie 91,4 tūkst. eurų nuostolį, o 2021 m. buvo sėkmingesni – uždirbta 41,3 tūkst. eurų.
„Radisson Blu Hotel Lietuva“, vienas iš LVRA narių, 2019 m. uždirbo apie 2,4 mln. eurų pelno, o 2020 m. jau skaičiavo 1,6 mln. eurų nuostolį, 2021 m. nuostoliai buvo kiek mažesni – 594 tūkst. eurų.
Bet štai pajūryje viešbučiams ir restoranams sekėsi kiek geriau, ne visi pastaruosius metus skaičiavo nuostolius. Pavyzdžiui, „Palangos vėtra“ viešbutis 2020 m. skaičiavo apie 48,5 tūkst. eurų pelną, 2021 m. – 104,8 tūkst. eurų.
Palangoje veikianti kavinė „Mūza“ 2020 m. uždirbo 25,5 tūkst. pelno, o 2021 m. – jau 28,8 tūkst. eurų.
Šių metų finansiniai rodikliai turėtų būti prastesni dėl smarkiai išaugusių energetikos kainų.
„Vis dėlto norėtųsi matyti konkrečius finansų skaičius, nes dabar vyksta manipuliavimas informacija ir matome priešpriešą: kavinių, restoranų savininkai sako, kad situacija yra tragiška, bet Statistikos departamento duomenys rodo, kad rupgjūtį ir liepą nebuvo taip blogai, o per metus apyvarta augo apie 13 proc. Toks augimas – tikrai geras. Be to, juk Finansų ministerija visus duomenis mato ir gauna juos iš VMI, ji mato daugiau nei mes, tad jei ji sako, kad įmonių finansiniai rodikliai nėra blogi, vadinasi, ji remiasi tais skaičiais.
Išties sunku komentuoti, kai nematome ant stalo padėtų konkrečių duomenų. Suprantama, kad dabar įmonių pelnai tikrai bus sumažėję dėl didelių elektros sąskaitų, bet mes vis tiek nežinome, kokio masto tai problema. Jei matytume skaičius, galėtume suprasti aiškiau, kokia išties yra šių verslų padėtis“, – portalui lrytas.lt sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Nemano, kad PVM lengvata – geriausias pasirinkimas
VMI duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – tai 2,6 karto daugiau nei 2019–2021 metais. „Creditinfo“ duomenimis, vien rugsėjį maitinimo įmonių bankrotai sudarė apie 14 proc. visų bankrotų.
Anot T.Povilausko, toks bankrotų skaičius dar nėra kritinis ir kol kas didelės įtakos darbo rinkai nepadarys, bet jis jau indikuoja, kad problemų verslai turi ir šis skaičius gali augti.
„Bet ar PVM legvata būtų geriausia pagalbos priemonė? Čia didelis klausimas... Juk vieniems sekasi geriau, kitiems – blogiau. Net ir per pandemiją, pavyzdžiui, greitojo maisto restoranai, turėję galimybes ruošti maistą išsinešti, praktiškai nebuvo taip smarkiai suvaržyti, galėjo veikti, o dar ir gavo PVM lengvatą, jie galėjo daugiau uždirbti.
Ši priemonė nėra tikslinė, ji skirta visiems, todėl reikėtų eiti kitu keliu. Juk dabar gali būti atvejų, kada įmonė ir įprastu laikotarpiu sunkiai išsilaikydavo, o dabar teikiant PVM lengvatą ji gelbėjama, nors visai nėra efektyvi“, – sakė ekonomistas.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo ir „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė: „Viešbučių ir restoranų sektorius pandemijos akivaizdoje sulaukė tikrai daug dėmesio – buvo pritaikytos pagalbos priemonės, atidėti mokesčiai. Iš vienos pusės tai padėjo sektoriui išgyventi sunkų laikotarpį, bet iš kitos – „užmarinavo“ neefektyvias įmones, jos zombio būsenoje tęsė veiklą.
Prasivalymo neišvengsime ne tik šiuose sektoriuose, bet ir apskritai ekonomikoje.“
Pasak jos, šiuo metu turbūt kiekviename sektoriuje atsirastų įmonių, kurioms sudėtinga dėl išaugusių energetikos kainų, tačiau būtent į tai atsižvelgti ir reikia. Sudėtingas laikotarpis yra visiems verslams.
Todėl, pasak I.Genytės-Pikčienės, reikėtų mesti mintį apie PVM lengvatos pratęsimą ir geriau taikyti mokesčių atidėjimą, lengvatines paskolas ar paskolas energetinei transformacijai, atsižvelgiant į tai, kiek įvairios įmonės yra imlios energetikai ir jos kainoms, taip pat darbo vietų skaičių. Tik ši pagalba turėtų būti teikiama greitai, nes įvairios įmonės sunkumus patiria jau šią akimirką, laukti mėnesį ar du verslai negali.
Ragina remtis kitų šalių pavyzdžiu
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškino, jog svarstant apie PVM lengvatą reikia dairytis į kitas šalis. Daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių taiko PVM lengvatas viešbučiams ir restoranams, tad, kad paslaugos išliktų konkurencingos, tai reikėtų daryti ir mums.
„Yra daug šalių, kurios taiko lengvatinius tarifus, todėl, manau, 9 proc. PVM lengvatą reikėtų pratęsti, ji atitinka europinį vidurkį“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Pavyzdžiui, Belgija viešbučiams taiko 6 proc. PVM tarifą, Estija – 9 proc., Lenkija – 8 proc., Vokietija – 7 proc., Ispanija – 10 proc.
Tuo metu PVM tarifą restoranams Danija yra sumažinusi iki 7 proc., Lenkija – iki 8 proc., Vengrija – iki 5 proc.
„Žinoma, lengvata taikoma visam sektoriui, o ne atskiroms įmonėms. Su tokiu šios priemonės netikslumu reikia susitaikyti, bet subsidijos ar valstybės išlaidos paskoloms būtų didesnės nei praradimai dėl lengvatinio PVM tarifo“, – svarstė A.Izgorodinas.
Tačiau ekonomistas pripažino, kad lengvata vartojimo sumažėjimo ir energetinės krizės smūgio stipriai nesušvelnintų, tai neišvengiama ir gresia visiems sektoriams.
„Be to, mūsų laukia dar vienas rimtas elektros kainų augimas, turbūt jį stebėsime lapkritį ar gruodį, kai orai dar labiau atšals. Valstybė turės kokiomis nors priemonės padėti ir kitų sektorių įmonėms, kurios imlios energetikai“, – teigė pašnekovas.
Kalba apie sąskaitų peržvelgimą
Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė ir premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad PVM lengvatos restoranams pratęsti nesiruošiama, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tokią idėją remianti. Anot jos, tai būtų prasminga, ypač šiuo metu, kada verslai už elektrą vasarą mokėjo kelis šimtus, o dabar – tūkstančius eurų.
Pasak T.Povilausko, tokia A.Armonaitės nuomone stebėtis nereikėtų.
„Ši ministerija ir pati ministrė turi tikslą – ginti ir skatinti verslą, o PVM lengvata būtų pagalbos priemonė, skatinanti verslą. Tad tai, kad ministrė palaiko PVM lengvatos pratęsimą – nieko nestebina, o Finansų ministerija į bendrą ekonomikos vaizdą, į viską turi žiūrėti plačiau, todėl jos pozicija ir yra, matyt, kitokia.
Nes dabar dažnai sakoma, kad elektra pabrango 5 kartus, bet jei elektra sudaro tik 2 proc. įmonės apyvartos, vadinasi, dabar sąnaudos padidėjusios ir sieks 10 proc. Bet tai nėra viską laužantis ir griaunantis šuolis, juolab kainos maitinimo sektoriuje kilo“, – teigė jis.
Pasak G.Skaistės, verslams gali būti pasiūlyta atidėti mokesčius, jei įmonių sąskaitos už energijos išteklius viršys 10 proc. sąnaudų. T.Povilausko manymu, toks siūlymas būtų geriausias variantas, neišskiriantis nė vieno sektoriaus ir gelbstintis tuos, kuriems šiuo metu sudėtingiausia.
Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas vietoj įprasto 21 proc. maitinimo įmonėms įvestas nuo 2021-ųjų liepos, padedant restoranams, kavinėms išgyventi pandemijos įvestus ribojimus.
Lengvatinis PVM tarifas apgyvendinimo paslaugos buvo taikytas septynerius metus ir baigia galioti šių metų pabaigoje. G.Skaistės teigimu, dėl šios lengvatos bus apsispręsta su kitų metų biudžetu.
