Vilnietis Gediminas, su šeima gyvenantis bute, kur vanduo šildomas boileriu, rugpjūtį gavo 400 eurų sąskaitą už elektrą. Pritaikius dalinę tiekimo kainos kompensaciją jiems teko sumokėti 346,48 euro. „Dar reikia turėti omenyje, kad pusę mėnesio atostogavome ir mūsų nebuvo namie“, – portalui lrytas.lt sakė vyras.
Prieš metus, rugsėjį, vilniečių sąskaita buvo nepalyginamai mažesnė – 57 eurai, spalį – 135 eurai, lapkritį – vėl mažiau, 99 eurai. Sumos skiriasi ne tik dėl suvartojamo elektros kiekio, bet ir dėl kintančio jos tarifo: čia jis 0,16 euro, čia 0,27, o štai šių metų rugpjūtį – jau 0,64euro.
Vilniaus rajone 80 kv. m name gyvenanti Augustė kol kas džiaugiasi, kad, pasirinkus fiksuotą kainą, jos šeima už elektrą moka po 0,06 euro/kWh. Todėl už 1000 kWh rugpjūtį gavo 141,42 euro sąskaitą. „Tiek mokėsime iki spalio, o tuomet baigsis sutartis. Svarstome įsirengti saulės elektrinę, nes mūsų name visur naudojama elektra: ir šildymui, ir karštam vandeniui ruošti, ir buitinei technikai. Žiemą teks mokėti už 1000–1500 kwh elektros“, – kalbėjo moteris.
Už rugpjūtį suvartotus 122 kWh nedidelį namą pajūryje turinčio Algimanto šeima sumokėjo 72,33 euro. Jie – „Ignitis“ klientai, pasirinkę „Išmanųjį“ planą. Šeima perka elektrą biržos kaina, kuri rugpjūtį buvo 0,68 euro/kwh. Jei ne kompensacija, Algimanto sąskaita būtų 83,31euro.
Suvartoja mažiau elektros
Išaugusios elektros kainos paskatino Lietuvos gyventojus mažinti elektros vartojimą – jau pradėję taupyti elektrą teigia 6 iš 10-ties žmonių (64 proc.), rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Gyventojų ir verslų taupymas jau atsispindi ir realiai sumažėjusiame elektros vartojime – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ pateikiamais duomenimis, šių metų rugsėjo 1–19 d. šalyje faktiškai suvartota 7 proc. mažiau elektros energijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Stipriai sumažinę elektros vartojimą pasisakė 16 proc. apklausos dalyvių, 48 proc. elektros vartoja šiek tiek mažiau nei anksčiau. Kol kas elektros vartojimo įpročių nepakeitė, bet planuoja pradėti ją taupyti 19 proc., o dar 16 proc. respondentų elektros taupyti nepradėjo ir neketina to daryti.
Po gaisro nebeliks, ką gelbėti
SBA grupė – vienas didžiausių darbdavių šalyje, veikiantis baldų gamybos, tekstilės, nekilnojamojo turto srityse. Čia dirba kone 4,5 tūkst. žmonių. Tačiau susidūrus su didžiausia istorijoje energetikos krize, anot grupės viceprezidentės Jolantos Grašienės, būtinas masinis ir greitas atsakas, jei norima išsaugoti darbo vietas. „Ilgalaikės priemonės gerai, bet, kai dega namas, gaisrą reikia gesinti, nes po gaisro gali nelikti, ką gelbėti“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
SBA grupės įmonėms energijos kainos pašoko daugiau nei dešimčia kartų. Pavyzdžiui, už elektrą prieš pusantrų metų mokėta 39 eurai/MWh, dabar – 480 eurai/MWh, o dujos, kurių naudoja grupės tekstilės įmonės, pabrango daugiau nei trylika kartų – iki 234 eurų/MWh“.
J.Grašienė teigė, kad įmonių grupė ir anksčiau, ir dabar ieško būdų, kaip sutaupyti kiek įmanoma daugiau energijos. Pirmiausiai – diegia automatizacijos sprendimus, kurie leidžia gamybos procesų metu technologinėms linijoms daug tiksliau patiekti energetinius resursus.
Planuojant gamybą vienu iš svarbių kriterijų tapo elektros kaina. Tomis valandomis, kai biržoje ji pasiekia piką, SBA grupės įmonėse atliekami įrangos profilaktikos darbai, suplanuojamos darbuotojų poilsio pertraukos, laikinai stabdomos labiausiai energijos reikalaujantys procesai.
Investuota į energijos monitoringo sistemą, geresnių taupymo rezultatų pasiekiama ir dėl darbuotojų įsitraukimo.
Be kita ko, SBA grupė numatė plėsti saulės jėgainę ant „Klaipėdos baldų“ stogo, saulės kolektorius įrengti ant kitų baldų bei tekstilės gamybos įmonių stogų. Įgyvendinus projektą bendra jų galia gali siekti iki 18 MW, o tai leistų patenkinti maždaug 20 proc. energijos poreikio.
Laukia sprendimų valstybės mastu
„Nuolat deramės su klientais dėl bent dalies sąnaudų įtraukimo į kainas, tačiau ekonomikos lėtėjimo ir paklausos mažėjimo akivaizdoje tokios galimybės ribotos. Be to, kai elektros kainos Lietuvoje – vienos didžiausių Europoje, kyla grėsmė šalies įmonėms prarasti ilgalaikį konkurencingumą“, – komentavo J.Grašienė.
Pašnekovė nurodė, kad taupymo priemonės ir nuolatinis efektyvinimas leido sutaupyti apie dešimtadalį sąnaudų, tačiau elektros kainoms kylant daugiau nei 10 kartų, situacija lieka sudėtinga.
„Todėl būtina lyderystė valstybės mastu, staigūs bei ryžtingi sprendimai, kurie padėtų išgyventi sunkmetį, saugoti darbo vietas, – kalbėjo J.Grašienė. – Šiuo metu mūsų veiklą neigiamai veikia tiek geopolitinė padėtis, tiek ekonominė situacija pasaulinėse rinkose. Jau nekalbant apie beprecedentį elektros kainų šuolį, kuris skaudžiai kerta visai šalies pramonei. Ėmėmės maksimalaus taupymo režimo, todėl atidžiai vertiname ir naujų darbuotojų poreikį.
Visuma minėtų veiksnių verčia sulėtinti anksčiau planuotus įdarbinimo tempus, o negatyvioms tendencijoms užsitęsus ir nesant reikšmingo pasekmes švelninančio atsako valstybės mastu, labai tikėtina, kad absoliutus darbuotojų skaičius mažės visoje šalies pramonėje, kurios dalis esame.
Žinoma, nėra taip, kad šiuo metu visiškai sustabdytume įdarbinimą, nes vyksta ir natūrali darbuotojų kaita“.
Anot SBA grupės viceprezidentės, šiuo metu įsibėgėja kitų metų finansų planavimas – visos išlaidos, ne tik užmokesčio fondas, planuojamos ypač atsargiai. Skatinimo priemonių, atlyginimų kėlimo neatsisakoma, tačiau, kaip pažymėjo pašnekovė, jų apimtis ir tempą lemia ne tik asmeniniai žmonių pasiekimai, bet ir įmonių veiklos rezultatai. O pastaruosius kitąmet kaip niekad stipriai veiks išorės veiksniai: karo eiga, energijos kainos, tikėtino ekonomikos sulėtėjimo mastas.
Siūlo kompensuoti bent iki 100 eurų už megavatvalandę
„Aukšta elektros kaina gali padaryti verslus nekonkurencingus. Jau matome stabdomas įmones, atleidžiamus žmones, valstybė neturi leisti įsisukti šiai pragaištingai spiralei. Todėl ir siūlome skubias priemonės, kurių galėtų imtis valstybė. Krizės laikotarpiu verslams kompensuoti bent iki 100 eurų už elektros ir dujų megavatvalandę.
Tai pat laikinai gelbėtų ir mokesčių atidėjimai, lengvatinės paskolos apyvartinio kapitalo poreikiui finansuoti, mokėtinų sumų už elektrą ir dujas faktoringas su INVEGA garantija, darbuotojų prastovų kompensavimas, siekiant paskatinti verslą išlaikyti darbo vietas. Tai padėtų verslams išgyventi šį sudėtingą laikotarpį, išsaugoti darbo vietas ir ateityje įgyvendinti kitus projektus, kurie padėtų suvaldyti energijos kainas ilguoju laikotarpiu“, – vardijo SBA grupės viceprezidentė.
Tuo pačiu, jos teigimu, skubios priemonės padėtų išlaikyti konkurencingumą, kad užsienio klientai nepabėgtų pas pigiau gaminančius Lietuvos verslo konkurentus kitose šalyse. „Valstybės parama verslui turi būti ne deklaracijos, o realiai pasiekiama ir lengvai gaunama, be biurokratinių trikdžių“, – sakė J.Grašienė.
Svarsto uždaryti dalį „Aibės“ parduotuvių
Dalis lietuviško kapitalo prekybos įmonių aljanso „Aibė“ narių dėl kelis kartus išaugusių energijos kaštų sprendžia, ar tęsti ir kaip tęsti parduotuvių veiklą: dirbti iš dalies, užsidaryti šaltajam sezonui ar apskritai nutraukti veiklą.
„Šiandien aljanso parduotuvių energijos kaštai siekia iki 8 proc. nuo pardavimų apyvartos, kai pernai vidutiniškai sudarė 1–1,5 proc. Turint omenyje, kad parduotuvių pardavimų marža vidutiniškai sudaro 20 proc., o iš jos daugiau negu pusė tenka darbuotojų atlyginimams, pridėjus elektros ir kitus kaštus, susiduriama su nuostoliais ir veiklos tęstinumo klausimu“, – portalui „vz.lt“, kurį citavo naujienų agentūra BNS, sakė „Aljansas Aibė“ verslo vystymo departamento direktorius Darius Makūnas.
Jo teigimu, nors dauguma „Aibės“ parduotuvių optimizavo elektros energijos vartojimą, taupymo sprendimų poveikis kaštams minimalus, o prekybininkų nuotaikos prastos, ypač artėjant šaltajam sezonui, kai parduotuvių apyvartos įprastai būna mažesnės negu šiltuoju metu laiku.
Jo teigimu, dalis aljanso narių neturi sukaupę atsargų ir sprendžia, ar tęsti ir kaip tęsti parduotuvių veiklą: dirbti iš dalies, užsidaryti šaltajam sezonui ar apskritai nutraukti veiklą.
Kaštus dengė savo sąskaita
„Maxima Grupės“ elektros energijos kaštai šių metų pirmąjį pusmetį buvo 23 mln. eurų arba 96 proc. didesni nei tuo pačiu metu pernai. Kaip įmonė nurodė savo pranešime, tokį elektros kainų šoką „Maxima Grupė“ nusprendė padengti savo sąskaita.
„Patiriame beprecedentį kaštų augimą, nuolat kyla ir mūsų prekių įsigijimo kainos. Taip pat pirmą pusmetį stebėjome ir besikeičiančius pirkėjų pasirinkimus – klientai parduotuvėse pirko mažiau, rinkosi pigesnes prekes. Todėl priėmėme svarbų sprendimą pirmą šių metų pusmetį elektros energijos kaštus padengti savo sąskaita ir išlaikyti geras kainas mūsų pirkėjams“, – sakė „Maxima Grupės“ generalinis direktorius Mantas Kuncaitis.
Nėra ko gaišti ir užsiiminėti popieriais
Prekybos tinko „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ skaičiavo, kad būtent dėl pabrangusios energetikos duonos kepimas turėtų atsieiti apie 18 proc. daugiau. D.Dundulis sakė, kad kol kas patys produkcijos nebrangins, tačiau gamintojai nuolat kelia kainas – šios produkcijos kainos keisis ir lentynose.
„Šiuos gaminius turėsime branginti, nes kitaip turime pasiimti ne tik savo tiesioginių kaštų dalį, bet ir produkcijos brangimo kaštus – mes tiek nebepatempsime“, – teigė pašnekovas.
Jei prekybos tinklui pavyktų išlaikyti tokią apyvartą, kuri būtų panaši į šiandienos, D.Dundulis žada, jog darbuotojų skaičiaus mažinti neprireiks. Tačiau jei apyvartos mažės, ir darbo jėgos reikės mažiau.
Ne išsigelbėjimas jo valdomam prekybos tinklui ir siūloma parama saulės elektrinėms įsirengti. Mat nustatyta, kad ji vienai įmonei negali būti didesnė nei 200 tūkst. eurų. „Tam, kad mes ant savo nuosavybės stogų pastatytume saulės baterijas, mums reikia investuoti 25–30 mln. eurų. Tie 200 tūkst. eurų esant tokiai sumai skamba labai kukliai – nėra ko gaišti ir užsiiminėti popieriais. Apie paramą užmirškime“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo verslininkas.
Rinka stabilizuojasi
Lietuvai susiduriant su vienomis aukščiausių dujų ir elektros kainų Europoje, energetikos viceministras Albinas Zananavičius prognozuoja, kad nors situacija nepavydėtina, rinka stabilizuojasi. Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Jo teigimu, kai rugpjūtį kainos sumušė absoliučiai visus rekordus, tai buvo didžiulės panikos ir nežinomybės rinkoje išraiška.
„Manau, kad iš lėto baimei išeinant iš rinkos, kainos krenta ir šita tendencija turėtų išsilaikyti, nebent įvyktų kažkas labai netikėto“, – komentavo energetikos viceministras.
