Skolintis turime atsakingai
Anot jo, pagrindinė rizika, kad situacija pakryps ne tokia gera linkme, kokia dabar yra prognozuojama. Ekonomikos augimas gali būti mažesnis arba elektros, gamtinių dujų kainos rinkose – didesnės, nei numanoma, tada reikėtų skirti daugiau pinigų kompensacijoms ir taip deficitas perliptų 4,9 proc. nuo BVP, kaip dabar numatyta.
„Tai gali atkreipti finansų institucijų dėmesį, Lietuvos patikimumas sumažės ir išaugs skolinimosi kainos.
O jau ir dabar skolinamės daug brangiau nei pandemijos metu. Tarkime, Estija prieš kelias dienas pasiskolino už 4 proc. palūkanas, tikėtina, kad kitąmet palūkanos išaugs iki 5–6 proc. net ir mūsų šaliai, o tai – nemaža našta“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Ekonomistas viliasi, kad išliksime su maža skola, atsakingai planuosime savo finansus, nors, kaip teigė pašnekovas, spaudimas skolintis yra ryškus tiek iš opozicijos, tiek iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Pavyzdžiui, Vokietija neseniai paskelbė, kad skirs 200 mlrd. eurų paramą augančioms energijos kainoms sumažinti. Kitos šalys tai ėmė kritikuoti ir lenktyniauti, kuri skirs daugiau subsidijų.
Taip pat turėtume atkreipti dėmesį ir į Jungtinės Karalystės (JK) situaciją. Paskelbus didesnį paramos paketą ir sumažinus mokesčius, kaip tai dabar darome mes, rinkos sureagavo aršiai, svaro kursas ėmė kristi. Centriniam bankui teko įsikišti atstatant finansinį stabilumą.
„Tad atsipalaiduoti nereikia. Turime atsakingai naudoti biudžeto pinigus, kitu atveju kitais metais planuojant 2024 m. biudžetą gali tekti imtis mokesčių didinimo ar net kokių nors išlaidų karpymo“, – įspėjo ekonomistas.
Šiuo metu Lietuvos skolos dydis yra vienas mažiausių ES, tačiau, kaip atkreipė dėmesį ekspertas, ir mūsų šalis nėra didelė, o ir savų iššūkių turime apstu: esame netoli karo zonų, užsivėrė Ukrainos, Baltarusijos rinkos, išgyvename ir energetinę krizę, savos elektros generacijos neturime.
„Nelinkėčiau peržengti ribos, geriau tegu kitos šalys tai daro, o mes išlaikykime mažesnį biudžeto deficitą nei ES vidurkis“, – teigė jis.
Lengvatų neturėtų būti
Pirmąjį pusmetį valstybė žada kompensuoti visuomeninę elektros kainą gyventojams tiek, kad ji nebūtų didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai.
Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę elektros kainos šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Taip pat verslams, kurių sąnaudos energetikai sudaro ne mažiau nei 10 proc., bus sustabdytas mokesčių išieškojimas iki balandžio pabaigos.
Anot Ž.Maurico, tai yra gera žinia vartotojams, tačiau didelis iššūkis verslams vis tiek išlieka, nes jos moka rinkos kainą, o šiuo metu Lietuvos zonoje ji didesnė nei Švedijoje ar Estijoje. Net ir su kompensacijomis ji – vis tiek didelė, mat mums trūksta jungčių, generavimo pajėgumų. Dėl šių priežasčių Lietuvos verslai praranda konkurencingumą.
Ekonomisto teigimu, verslai didėjančius kaštus vis permeta gyventojams, tai akivaizdžiai matoma iš augančių prekių kainų.
„Lieka tikėtis, kad šiek tiek naštos prisiims ir patys prekybininkai, įmonės, nes jei viskas bus perkeliama vartotojams, žiemą galime turėti ne švelnią, o stiprią recesiją“, – teigė Ž.Mauricas.
Be to, anot jo, lengvatos visada iškraipo rinką. Vieniems sektoriams suteikiant lengvatas kiti ima piktintis ir bando įrodyti jų taip pat nusipelnę.
„Dažniausiai lengvatos turi neigiamą poveikį, o iš lengvatos centriniam šildymui išvis didžiausią naudą gauna turtingi gyventojai.
Idealiu atveju lengvatų iš viso neturėtų būti. Turėtų net būti priimtas įstatymas, draudžiantis įvesti lengvatas“, – pareiškė ekspertas.
Visgi jis sutinka, kad šioje krizinėje situacijoje, pavyzdžiui, viešojo matinimo sektoriui tikrai nėra lengva, o nuo Naujųjų teks ir didinti atlyginimus, tad PVM lengvatos panaikinimas nuo sausio 1 d. būtų verslams nemažas smūgis, sulauktume daugiau bankrotų. Tad šįkart dar kuriam laikui pratęsti lengvatą nebuvo toks blogas sprendimas.
„Bet vis tiek anksčiau ar vėliau visos lengvatos šildymui, maitinimui ar net viešbučiams turėtų būti panaikintos“, – akcentavo Ž.Mauricas.
