Anot jo, Vyriausybė įsiklausė ir į G.Nausėdos įžvalgas, buvo susikoncentruota į garantijas gyventojams ir kaip jiems išgyventi žiemą, susidūrus su aukštomis kainomis.
„Labiausiai siūlėme fiksuoti kainas, kalbėjome apie 24 centus, dabar patvirtintas 28 centų lygis. Tai nėra esmė. Esmė ta, kad garantijos buvo suteiktos, gyventojai dabar gali planuoti savo gyvenimą šaltojo sezono laikotarpiu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ teigė prezidentas.
Anot jo, toks biudžetas – teisingas ir didelis žingsnis į priekį, atitinkantis gerovės valstybės principus, nes yra pasidalijama našta, kuri tenka gyventojams.
„Tai reikėjo padaryti per daug nežiūrint į biudžeto deficito eilutę, – sakė G.Nausėda. – Kitos valstybės spaudžia akseleratorių dar labiau, bet fiskalinis stabilumas mums taip pat svarbus, todėl suprantu Finansų ministerijos atsargumą, nes reikės skolintis daugiau, o skolinimasis brangsta.“
PVM lengvatos
Prezidentas džiaugėsi ir tai, kad buvo atsižvelgta į verslus, numatyta parama ir jiems: „Tai aiškus signalas verslui, kad jie nebuvo pamiršti, reikalingi sprendimai buvo priimti. Juos galima kritikuoti, bet negalima sakyti, kad valdžia nusišalino nuo problemų ir nedaro nieko.“
Pavyzdžiui, pridėtinės vertės moksčio (PVM) lengvatas viešbučiams ir viešojo maitinimo įstaigoms norima pratęsti, bet parlamentarai užsimojo taikyti ir daugiau lengvatų. Visgi G.Nausėda į tai žvelgia kritiškai. Anot jo, PVM lengvatas verta taikyti toms paslaugoms, kurių sumažėjusią kainą pajustų ir vartotojai.
„Dėl to palaikau nulinį PVM centriniam šildymui. Dėl pasigirstančių lengvatų, pavyzdžiui, maisto produktams, turiu abejonių. Nemanau, kad tai būtų perkelta vartotojams, tuo pasinaudotų įmonės. Kaip opozicija klausia, kieno sąskaita šias lengvatas kompensuotume? Dar stipriai sumažinti PVM įplaukas, kurios yra pagrindinės mūsų biudžete, nesuteikiant garantijos, kad gyventojai tikrai pajus iš to naudą, neverta“, – pareiškė prezidentas.
Biudžeto deficitas
Prognozuojama, kad kitų metų biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. Tačiau G. Nausėda ragina pažvelgti į praeitį. Anot jo, prieš dešimtmetį taikyta „drakoniška taupymo politika“ atnešė prastų rezultatų: nedžiugino nei BVP rodiklis, nei valstybės skola.
„Norėta, kad valstybės skola nedidėtų, bet ji galų gale smarkiai išaugo dėl labai paprastos priežasties – mūsų ekonomika susitraukė pasibaisėtinu mastu.
Bet pirmoji pandemijos banga parodė, kad anticikline politika galime pasiekti geresnių makroekonominių rezultatų ir net suvaldyti valstybės skolos didėjimą. Palyginę šias dvi politikas, manau, padarėme teisingas išvadas ir šis priemonių paketas leis mums išvengti gilesnio ekonomikos nuosmukio, nors, žinoma, jis priklauso ne tik nuo mūsų pastangų“, – teigė jis.
Atlyginimų augimas
Kitąmet minimali mėnesio alga (MMA) kils 15 proc. iki 840 eurų, o neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) augs 16 proc. iki 625 eurų. Tad NPD vis dar atsilieka nuo MMA.
Tačiau prezidentas pabrėžė, kad NPD yra smarkiai priklausomas nuo biudžeto ir jo įplaukų, todėl nepavyksta jo padidinti taip sparčiai, kaip MMA. Pasak G.Nausėdos, valstybė ir taip neša nemenką naštą, o kur dar mokesčių atidėjimai, tad šįkart pasirinkta NPD didinti atsargiau.
Tai nėra blogai. Kaip teigė prezidentas, jeigu didėtų tik MMA, verslams ir darbdaviams būtų suduotas skaudus smūgis, tačiau kartu po truputį augant ir NPD situacija yra švelninama.
„Tad nereikėtų kritikuoti Vyriausybės, kad nebuvo padidinta daugiau“, – paminėjo G.Nausėda.
G.Nausėda pabrėžė, kad nebuvo pamiršti ir pensininkai. Nuo 2019 m. pensijos išaugo daugiau nei 200 eurų, arba daugiau nei 50 proc. Kitąmet vidutinė senatvės pensija taip pat turėtų didėti 60 eurų iki 542 eurų, o su būtinuoju stažu – 65 eurais (daugiau nei 12 proc.) iki 575 eurų.
Kai ko biudžete pasigedo
Kaip teigė prezidentas, reikia būti pasiruošus biudžetą peržiūrėti jau kitąmet, nes energetikos situaciją prognozuoti sudėtinga. Visgi jis turi ir prie ko prikibti.
„Pasigedau tikslinių priemonių per vaiko pinigus, pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Tie 5 kuklūs eurai, kuriuos pridėjome, atrodo neįtikinamai. Manau, šią sumą galėtume padidinti ryžtingiau, nes žmonės patiria didelę naštą, daro daug: dirba, gerina mūsų demografinę situaciją. Auginti vaikus, kurti ir puoselėti šeimą yra svarbi užduotis, turime šiems žmonėms padėti visomis išgalėmis“, – teigė G.Nausėda.
Šiuo metu numatyta, kad vienkartinė išmoka vaikui 2023 metais didėtų nuo 506 eurų iki 539 eurų. Vaiko pinigai didėtų iki 85,75 euro, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų iki 136,22 euro.
Pokyčius matome anksčiau nei sprendimus
Prezidentas aiškina, jog svarbiausia, kad šalys susitartų mažinti gamtinių dujų kainas. Šiuo metu svarstoma nustatyti kainų lubas ir šį sprendimą Lietuva palaiko. Jeigu nebus sutarta, anot G.Nausėdos, šis klausimas gali būti perkeltas į Europos Vadovų Tarybą.
Tačiau prezidentas atkreipė dėmesį, kad įtakos dujų kainoms turi ir psichologiniai aspektai.
„Matome, dujų kainos kreivė užlinko. Tai reakcija į Europos Sąjungos pareiškimą, kad nemokėsime už dujas bet kokių kainų“, – sakė jis.
Taip pat jis paminėjo ir tai, kad šalys, vienos su kitomis konkuruodamos, ima kelti kainas, o šito reikėtų vengti.
„Yra pasiūlymų dėl vadinamojo olandiško TTF gamtinių dujų indekso keitimo, nes dabar matome per didelę priklausomybę nuo „Gazprom“ dujų kainų. Bet svarbu tai, kad pasiūlymai, dar nespėjus jų įgyvendinti, jau daro įtaką rinkai. Gali nutikti taip, kad dujų kaina smuks žemiau tos ribos, kurią planavome užsibrėžti kaip lubas“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pripažino, kad pastangos imtis veiksmų yra geros, nors ir tikrai pavėluotos, leista dujų kainai įsibėgėti per smarkiai: „Bet, kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada.“
Reikia dar labiau spausti Rusiją
Aštuntasis ES sankcijų Rusijai paketas jau įsigaliojo, tačiau, anot G.Nausėdos, dar yra kaip spausti šalį agresorę, o kol kas tokiu tempu įvesdami sankcijas judame per lėtai. Būtų galima sankcionuoti dar daugiau objektų ir subjektų, įtraukti į sankcijų paketą ir deimantus bei dujas, atjungti ir kitus bankus nuo SWIFT sistemos.
„Sankcijų veržimo žiedas turi būti naudojamas efektyviau, judame į priekį per lėtai ir tada sakome, kad sankcijos turi įtakos, bet ne kaži kokios, nors patys esame dėl to kalti.
Turime stabdyti Rusijos turistų srautus į Europos Sąjungą, kad Rusijos visuomenė pagaliau suprastų, jog tai nėra karas televizijoje, kad kraujas Ukrainoje liejasi iš tiesų ir kad karas atėjo iki jų, kad jiems patiems savo kailiu teks patirti šio karo kainą. Galbūt tada atsiras būtini vidiniai pokyčiai Rusijos visuomenėje, kurie pastatys Kremliaus režimą į vietą“, – kalbėjo prezidentas.
