Vis tiek pasiekia Rusiją?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad šių metų rugpjūtį, palyginti su pernai, eksportas į Rusiją sumažėjo, tačiau į kitas šalis, kaip Baltarusija, Kazachstanas, Uzbekistanas, Kirgizija, išaugo. Jo įsitikinimu, šios šalys yra lyg tarpininkės, per jas prekės galiausiai vis tiek pasiekia Rusiją.
„Žinoma, daug nulėmė ir kainų augimas, todėl išaugo ir eksporto vertė. Bet nebūkime naivūs, į kitas šalis išaugo eksportas tų prekių, kurios anksčiau būdavo vežamos į Rusiją: automobiliai, įrengimai, įvairios dalys. Tai daugiausia reeksportuojamos, nelietuviškos kilmės prekės. Nepanašu, kad tai būtų sutapimas.
Juk mes iš viso galvojome, kad į tas šalis eksportas susitrauks kone perpus, o jis net išaugo kartais“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistas.
Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį į Rusiją eksportuota prekių už beveik 292 mln. eurų. Tuo pačiu metu pernai vertė siekė 302 mln. eurų. Iš jų lietuviškos kilmės prekių – ne tiek daug, pernai jų buvo už 30,6 mln, eurų, o šiemet sistraukė perpus – iki 15,5 mln. eurų.
Į Baltarusiją eksportas išaugo ženkliai. 2021 m. rugpjūtį prekių vertė siekė apie 88 tūkst. eurų, o šiemet skaičiai šoktelėjo iki 205 mln. eurų. Tiesa, lietuviškos kilmės prekių pernai buvo už 8,9 mln. eurų, šiemet skaičiai sumenko iki 8,1 mln. eurų.
Eksportas į Kazachstaną taip pat augo, 2021 m. rugpjūtį – 31,4 mln. eurų, 2022 m. – jau 106 mln. eurų. Lietuviškos kilmės prekių vertė šiemet išaugo 1 mln. eurų ir siekia 6,6 mln. eurų.
Į Uzbekistaną 2021 m. rupgjūtį eksportuota prekių už 11,6 mln. eurų, o 2022 m. – 31,5 mln. eurų, į Kirgiziją pernai 2,4 mln. eurų, šių metų rupgjūtį – 31 mln. eurų, į Armėniją pernai 1,8 mln. eurų vertės, šiemet – 19 mln. eurų. Į šias šalis lietuviškų prekių eksportas nėra didelis.
Eksportas į Turkiją taip pat kito. Pernai rugpjūtį išvežta prekių už 35,8 mln. eurų, šiemet – 44,5 mln. eurų. Lietuviškų prekių sumažėjo, pernai rugpjūtį jų vertė siekė 31,3 mln. eurų, šiemet – 25 mln. eurų.
Fiksuoja bandymus apeiti sankcijas
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas ekonomisto nuomonei pritaria.
„Jeigu baltarusiai iki karo nenaudojo tam tikrų prekių iš štai dabar pradeda staiga naudoti – tai atrodo nelogiška. Manau, kad prekės tikrai nukeliauja ir į Rusiją. Tačiau tokios statistikos neturiu, negaliu jos pateikti.
Bet ir nežinau, kaip tai reikėtų sukontroliuoti. Tai – verslininkų sąžinės reikalas. Jie supranta, kad remia Rusiją. Internete net esu matęs kodų sąrašą, kuriame sužymėta, per kokias šalis galima gabenti sankcionuotas prekes į Rusiją. Visi randa kelių“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.
Muitinės pareigūnai sako iš tiesų fiksuojantys bandymų apeiti sankcijas ir įvežti prekes deklaruojat, kad prekių gavėjas nėra Rusija.
Per paskutinį šių metų ketvirtį muitinė neišleido beveik 4 tūkst. deklaruotų krovinių, kurių gavėjai buvo nurodyti Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Turkijos ar Serbijos subjektai. Tokiais atvejais prekės neįleidžiamos, o bandant jas įvežti pakartotinai, krovinys sulaikomas detalesniam tyrimui.
„Pastebime, kad kartais bandoma eksportuoti prekes nelogiškais maršrutais. Pavyzdžiui, prekės siunčiamos iš Vokietijos, galutinis gavėjas – Serbija, bet prekės gabenamos į Armėniją per Medininkų kelio postą“, – rašoma portalui lrytas.lt atsiųstame Muitinės departamento atsakyme.
Anot T.Povilausko, įmonės tikrai supranta, kur prekės keliauja, tad atsakomybė krenta ne tik ant tarpininkių šalių, vežėjų, bet ir pačių verslų. „Tai – vertybinis sprendimas, užsiimti tokia veikla ar ne“, – pridūrė jis.
Analitikas pripažino, kad Lietuvos vežėjų interesas yra išlaikyti srautus, jie viliasi, kad prekyba nemažėtų, o pareiškus pretenzijas „šie dažnai atsako, kad jei prekyba vyks ne per mus, tai vyks per Latviją ar kitas šalis“.
„Suprantama, kodėl jie taip sako, juolab jei prekės nėra sankcionuotos, draudimų nėra, jos ir toliau yra vežamos“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Gina Kazachstaną
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (LPK) Vidmantas Janulevičius papildė, kad į Rytus, Vidurio Azijos šalis vežama maisto pramonė, įvairūs lietuviški baldai, statybinės medžiagos, o technologinės inovacijos, kurios galėtų padėti Rusijos karo pramonei, – neeksportuojamos.
Tačiau jis Kazachstaną užstojo. Anot jo, Lietuvos pramonė iš tiesų bando palaikyti gerus ryšius su Kazachstanu, todėl ir eksportas į šią šalį auga.
„Kazachstanas nepalaiko Rusijos agresijos, jam Europos Sąjunga, kaip prekybos partnerė, yra svarbesnė nei Rusija. Stabiliai į Kazachstaną eksportuojame apie 600 mln. eurų vertės prekių, iš kurių – 400 mln. eurų vertės lietuviškos kilmės.
Manyčiau, kad jei prekės į Rusiją ir keliauja, tai per kitas šalis, kurių santykis su Rusija yra glaudesnis“, – portalui lrytas.lt komentavo LPK prezidentas.
