Pirmą-antrą dienomis šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose.
Antrą-trečią dienomis šildymas bus įjungtas Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose.
Trečią-ketvirtą dienomis, šildymas bus pajungiamas Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonuose, praneša naujienų portalas „delfi.lt“.
Skaičiuojama, kad šilumos kaina vilniečiams išliks panaši kaip ir pernai.
„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, pagrindinis kriterijus, nustatant, kada pradėti šildymo sezoną, yra oro temperatūra lauke. Galime pasižiūrėti, kad istoriškai kažkada šildymo sezono pradžią turėjome spalio 22 d., turėjome anksčiau, spalio 4 d. Šiemet ta diena yra spalio 17 d.“, – Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Matome, kad orų prognozės tokios, jog artimiausiomis paromis, kitą savaitę bus vėsu ir šildymo paslauga vilniečiams bus reikalinga“, – pridūrė jis.
Politikas tvirtino, kad mazutas šildymui buvo pasirinktas dėl to, kad yra ženkliai pigesnis. Pasak jo, atlikta vilniečių apklausa parodė, kad gyventojai rinktųsi mazuto deginimą, kuris yra taršesnis, jeigu tai leistų turėti mažesnes sąskaitas.
„Mazutas pasirinktas dėl to, kad jis yra pigesnis. Ženkliai pigesnis. Leidžiantis mums išlaikyti praėjusių metų kainų lygį. Bet jis, be jokios abejonės, yra taršesnis. 50 proc. apklaustųjų vilniečių pasakė, kad jie rinktųsi, jog Vilniaus šilumos tinklai degintų mažasierį mazutą, kuris yra taršesnis, bet tai leistų turėti mažesnes sąskaitas“, – sakė Vilniaus vicemeras.
Jis taip pat teigė, kad spalio mėnesio šildymo kainą Vilniuje jau patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VERT).
„Vilniuje ji yra 8,9 ct be PVM. Pridėtinės vertės mokestis, kaip žinia, Seimo sprendimu centralizuotam šildymui yra nulinis. Taip, kad visa kainos dedamoji iš esmės yra tos išlaidos, kurias patiria šilumos tinklai, gamindami, ruošdami šilumą vartotojams“, – aiškino V. Benkunskas.
„Jeigu mes būtume likę su gamtinėmis dujomis, spalio mėnesį kaina būtų 16,02 ct/kWh. Matome, koks yra kainų skirtumas“, – pridėjo jis.
Konservatorius taip pat nurodė preliminarias sąskaitas gyventojams už šildymą. Anot jo, renovuotas 50 kvadratinių metrų butas gali gauti šiek tiek didesnę, negu 33 eurai, šildymo sąskaitą.
„Nerenovuotas pastatas, suvartojantis daugiau šilumos energijos, gali tikėtis gauti daugiau, nei 55 eurus siekiančią sąskaitą. Jeigu mes būtume likę su dujomis, šitos sąskaitos būtų dvigubos. Renovuotas namas galėtų gauti apie 60 eurų, o nerenovuotas daugiau nei 90 eurų. Skirtumas yra tikrai didžiulis“, – tvirtino jis.
Mazutas kainą leis sumažinti dukart
Pasak V.Benkunsko, šį sezoną planuojamas naudoti mažasieris mazutas taršesnis nei dujos, tačiau yra pasirinktas kaip alternatyva dėl mažesnės kainos: naudojant dujas, spalį šilumos kaina būtų beveik dvigubai didesnė, t.y. 16,02 ct/kWh. Vicemero teigimu, naudojant tik šiuo metu pabrangusį biokurą, kainos taip pat būtų gerokai didesnės.
Leidimą mazuto deginimui tikimasi gauti kitą savaitę, po atitinkamų Vyriausybės sprendimų. Iki tol bus naudojamas kitas kuras.
Vicemeras patikino, kad grįžimas prie anksčiau naudoto ir atsisakyto mazuto yra „laikinas sprendimas vienam sezonui“, kitąmet laukiant valstybės įmonės „Ignitis“ statomo didelės galios Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko.
„Vilniaus šilumos tinklų“ atstovai tvirtino, kad mažasieris mazutas sudarys tik apie 30 proc. įmonės naudojamo kuro, likusi didžioji dalis yra biokuras.
Spaudos konferencijoje kalbėję ekspertai patikino, kad atlikto poveikio aplinkai vertinimo bandymai parodė, jog naudojant šį kurą nebus viršytos momentinės taršos normos, nors, pavyzdžiui, metinis sieros dioksido išmetimas išaugs iki 50 proc. leistinos vertės.
Kaunas taip pat ims šildyti
Šildymo sezoną nuo pirmadienio pradės ir Kaunas. Kauniečiai už šilumą turėtų mokėti iki 20 proc. mažiau, palyginti su vidutine šalies šilumos kaina.
Kauno mieste nuo spalio 10 d. jau šyla ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokyklos ir gydymo įstaigos.
„Kaskart primename, kad daugiabučių gyventojai gali patys inicijuoti ir daugumos sprendimu savarankiškai įjungti šildymą arba reguliuoti jo intensyvumą“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Centralizuotai miesto šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“ ilgalaikiais sandoriais jau yra užsitikrinusi apie 80 proc. viso šildymo sezonui prognozuojamo kuro poreikio. Likęs kiekis kiekvieną mėnesį pagal poreikį bus įsigyjamas kuro biržoje.
Kauniečiai mokės mažiau nei vidurkis
„Kauno energija“ informavo, kad nuo pirmadienio Kaune įjungus šildymą, miesto gyventojai už šilumą turėtų mokėti iki penktadalio mažiau, lyginant su vidutine šalies šilumos kaina, o palyginti su individualaus šildymo alternatyvomis – gamtinių dujų katilais, šilumos siurbliais, kaina bus mažesnė net 4–5 kartus.
Įmonė taip pat informavo, kad užbaigus vieną didžiausių šalies istorijoje centralizuotų miesto šilumos tinklų plėtros projektų, prie miesto bendro šilumos tinklo buvo prijungtas Aleksotas, o taip pat – Sargėnai. Šiuose mikrorajonuose vartotojai iki šiol šiluma buvo aprūpinami iš vietinių bendrovės dujinių katilinių.
Kitų metų planuose – tolimesnė integruoto šilumos tinklo plėtra Šančiuose ir Panemunės prijungimas. Šiuo metu Panemunėje veikiančiose trijose „Kauno energijos“ dujinėse katilinėse sunaudojama apie 22 proc. dujų, lyginant su bendru „Kauno energijos“ metiniu dujų sunaudojimu Kauno miesto šilumos gamybai.
Per ateinančius trejus metus bendras gamtinių dujų sunaudojimas šilumos gamyboje bus sumažintas perpus – iki vos 5 proc., taip didinant žalios iš biokuro pagamintos šilumos vartojimą, mažinant CO2 išmetimus ir šilumos kainą.
Šią savaitę centralizuotą šildymą tiekti įstaigoms ir gyventojams jau pradėjo Panevėžys ir Šiauliai, Klaipėda kol kas sprendimų dėl šildymo sezono pradžios nėra priėmusi.
Pradėdamos šildymą, savivaldybės įprastai vadovaujasi rekomendacija, kad tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra turi būti žemesnė nei 10 laipsnių.
