Ar tikrai valdžia daro pakankamai stabdant kainas? Kokios tokios rekordinės infliacijos pasekmės?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo portalo „pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas ir „Luminor“ banko vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.
„Turbūt negalėčiau sutikti, kad valdžia daro pakankamai stabdant kainas. Apie tai šnekame tikriausiai ilgiau nei pusė metų – pastangų pasigendame. Dar pridursiu, kad jos neapima svarbaus verslo segmentų“, – mano A.Vizickas.
Anot jo, jei į dabartinę situaciją žiūrėtume per perspektyvą, kaip išsaugoti darbo vietas, matyti didžiausia rizika, kad ilgainiui pasipils užsidarymų, sustabdymų ar apimčių sumažėjimo įmonėse banga. O tuomet nemaža dalis visuomenės atsidurs ties riba, kai reiks galvoti, iš ko gyventi.
Tuo metu valdžia laikosi nuomonės, kad verslas dar turi lašinukų. Reaguodamas į tai Ž.Mauricas pastebėjo, kad gyventojams paramos buvo nemažai, o pirmojoje metų pusėje gal net ir per daug: tuo metu elektros kaina buvo žemiausia visoje ES – 16 centų, dabar nustatytos tam tikros kainų lubos tiek dujoms, tiek elektrai.
„Sakyčiau, kad čia nėra didžiulio iššūkio. Tik esminis klausimas – kas bus nuo kitų metų pradžios? Tada dėliosis mozaika, kiek bus pajėgus biudžetas ir kiek bus noro lėtinti kainų augimą gyventojams“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu energetinių išteklių kainos – didesnis iššūkis verslui, o ne gyventojams. Taip, beje, yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES, nes politikai visų pirma prioritetą teikia gyventojams, nors daugelyje šalių – ypač Lietuvoje – gyventojų pajamos augo gana sparčiai. Tad, Ž.Maurico įsitikinimu, bent dalis jų galėtų suvirškinti kainų šuolį.
„Faktas, kad su kai kuriomis priemonėmis ar bent jau jų komunikavimu vėluojama. Nekalbama apie subsidijas, bet apie likvidumo užtikrinimą arba mokesčių atidėjimą. Tos priemonės buvo naudojamos pandemijos metu – jos nebūtinai padidins valstybės skolą. Tikėtina, kad jei įmonės išliks gyvybingos – o tikėtina, kad didžioji dalis jų išliks – atidėtus mokesčius sugrąžins“, – kalbėjo banko atstovas.
Jo spėjimu, infliacija artimiausiais mėnesiais pradės mažėti vien dėl bazės efekto, be to, pasaulinėje rinkoje pinga žaliavos, kažkiek stabilizavosi tiekimo grandinės į Lietuvą. Anot Ž.Maurico, yra daug teigiamų procesų, tačiau turime iššūkių kalbant apie dujų ir elektros kainas. Šie du segmentai dar ilgą laiką laikys kainas aukštas ir neabejotinai persiduos kitoms prekėms.
„Tie verslai, kurie priklausomi nuo dujų ir elektros, tikrai susidurs su pakankamai dideliais iššūkiais. Jų yra ir daugiau – kaštų bazė ir taip išaugusi, darbo užmokesčiai auga sparčiai. Iš visų pusių bombarduojami verslai, o galimybės perkelti kainas vartotojams mažėja. Nors žvelgiant į rugsėjo mėnesio infliacijos rezultatus nustebino tai, kad toliau auga maisto kainos. Tai reiškia, kad verslai bando permesti išaugusius kaštus vartotojams“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ekonomistas.
Pavyzdžiui, duonos kaina pagal brangimą Lietuvoje – antroje vietoje ES.
A.Vizicko tai nestebina: „Mes ir tikėjomės, kad visa perdirbimo pramonė, kuri susijusi su žaliavomis ir energetika, kiek pavėluotai, tačiau nuosekliai perduos brangimą vartotojui. Mūsų pokalbiai su mažmenininkais tik patvirtina, kad laukiami ir tolesni brangimai. Visų pirma dėl to, kad neaišku, kur sustos ir kaip spręsti energetikos išteklių kainų augimą, o, žaliavinis brangimas, kuris buvo šių metų pavasarį prasidėjus karui, po truputį perduodamas į grandinę ir dabar jau ateina iki vartotojo“.
„Pricer.lt“ vadovas spėjo, kad yra tikėtina, jog matysime įdomią situaciją, kai žaliavos, energetika, darbo užmokestis stums kainą į viršų, tuo tarpu vartojimas sukurs kitą jėgą: taupyti, nepirkti gali būti dar baisiau. Jau dabar matyti, kad vartotojų lūkesčiai krenta. Todėl gali būti, kad prekybininkai, o gal prekybininkai su gamintojais bus priversti ieškoti išeičių, kaip kainą mažinti savo pelno ar veiklos efektyvumo prasme.
Tačiau reikia turėti omenyje, jog prireikus optimizuoti kaštus, kad rinkai galėtų pateikti mažesnę kainą, bus optimizuojamas ir darbo užmokestis.
„Šiuo atveju susiduriame su visais kriziniais instrumentais, krizinėmis nuotaikomis, – vertino A.Vizickas. – O kol kas mes dar tik krizės pradžioje: šildymo sezonas, palūkanų poveikis dar labiau suvaržys vartotojų norą pirkti. Tuomet pajusime visą šitos situacijos gražumą“.
Ž.Mauricas taip pat pabrėžė palūkanų normų poveikį. Jų augimas yra žymiai spartesnis, nei buvo prognozuota. Juk šių metų pradžioje laukta, kad EURIBOR šių metų pabaigoje tik išlips iš neigiamų palūkanų zonos. O dabar jis jau siekia beveik 2 proc., kitais metais tikėtina, kad sieks 3,5 proc.
„Kilimas didžiulis. Tai apriboja ir Vyriausybės manevro laisvę – nebesame tokioje situacijoje, kuri buvo pandemijos pradžioje, kai buvo galima skolintis nemokamai ir pilti pinigus į ekonomiką. Dabar jau reikia šaudyti taikliai.
Vyriausybės laukia didelis darbas. Jį reikia pradėti daryti jau dabar, nes laimėtojai bus ne tie, kurie įpils daugiau pinigų į ekonomiką, o tie, kurie pinigus panaudos tiksliau“, – teigė Ž.Mauricas.
Pirmuoju atveju kyla pavojus susidurti su prarastu finansų rinkų pasitikėjimu, dar labiau išaugusiais skolinimosi kaštais ir galbūt kitų metų rudenį, kai planuosime 2024 m. biudžetą, bus prieita prie diržų veržimosi. „Nelinkėčiau tokio scenarijaus Lietuvai, todėl kiekvieną eurą reikia panaudoti kiek įmanoma efektyviau“, – pataria ekonomistas.
Jis prioritetais įvardijo pažeidžiamiausią visuomenės dalį ir verslo gyvybingumo užtikrinimą, kad įmonės atsigautų, kai tik turėsime prošvaistę. Ž.Mauricas mano, kad vienokia ji ar kitokia bus jau kitų metų pavasarį: energetikos krizė nulemta karo, o ES labai daug daro, kad sumažintų priklausomybę. „Dveji treji metai ir mes iš krizės visiškai išbrisime“, – prognozuoja ekonomistas.
A.Vizickas mano, kad sudėtingas metas ateina viduriniajam sluoksniui. „Jis tikriausiai labai suplonės. Čia yra vartotojai, kurie pasiėmę paskolas, automobilius lizingu. Jie gali susidurti ir su darbo vietos išlaikymu“, – komentavo laidos pašnekovas.
Verslas šiuo požiūriu, jo manymu, tikriausiai dėkingesnėje situacijoje, nes pats gali kažkiek paveikti situaciją: mažinti gamybą, ją perkelti, kuriam laikui stabdyti.
