Šį ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyks Europos Vadovų taryba, kurioje klausimas, kaip pažaboti energijos kainų augimą bus esminis. Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ teigė, kad Lietuva Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje ir toliau palaikys dujų kainų lubų nustatymą.
Jos teigimu, kiek daugiau nei pusė Europos Sąjungos valstybių palaiko šią idėją. Bet tarp nepalaikančiųjų yra Vokietija ir Šiaurės Europos šalys, kurių teigimu, žengus tokį žingsnį, nustačius viršutinė dujų kainų ribą, suskystintųjų gamtinių dujų tiekėjai pradėtų vengti Europos rinkos ir taip dabartinė energetikos krizė paaštrėtų dar labiau. Esą pasiūlymas yra netvarus situacijai spręsti, nebūtų skatinama taupyti energiją.
Ekonomistas Marius Dubnikovas su šiais kontrargumentais nesutinka.
„Dujų kaina 6 kartus aukštesnė nei prieš metus. Ir tai reiškia – kad ir kokia dujų kainų riba būtų nustatyta – energijos tiekėjams tai vis dar yra patrauklu. Jei prieš metus buvo patrauklu teikti energiją, tai ir dabar yra patrauklu. Net dujų kainai sumažėjus du kartus – vis dar rinka atrodys patraukliai. Tai, nemanau, kad čia yra rizika, manau, kad čia yra pasakymas, jog: „džentelmenai, mes pirksime dujas už protingą kainą“, – kalbėjo finansų analitikas.
Antradienį Europos Komisija pasiūlė naujų priemonių, kaip suvaldyti energetikos krizę. Tarp pasiūlymų – bendras dujų pirkimas, siūlymas taikyti kainų ribojimų mechanizmus Nyderlandų biržoje TTF – bet ne Lietuvos ir dalies kitų šalių siūlymas įvesti dujų kainų lubas visiems dujų įsigijimams. Klausimas, ar tai atsiras po EVT posėdžio. O gal tai ne taip svarbu?
„Tie pasiūlymai, dar net nepradėti pilna apimtimi įgyvendinti, jau turi įtakos rinkai. Tai gali atsitikti toks paradoksalus dalykas, kad dujų kaina gali smukti iki žemesnio lygio, negu mes planavome užsibrėžti tą viršutinę dujų kainos ribą“, – dar praėjusią savaitę Žinių radijui taip sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau Rusija grasina, kad jei bus įvestos dujų kainų lubos – „Gazprom“ visai nebetieks dujų Europai.
„Tiesą sakant, mūsų veiksmus lemia pasirašyti susitarimai. Toks vienašališkas sprendimas, žinoma, yra sutarčių sąlygų pažeidimas, kuris sukeltų tiekimo sustabdymą“, – leidiniui „Kommersant“ kalbėjo Aleksėjus Milleris, „Gazprom“ vadovas.
M. Dubnikovas sako, kad toks Rusijos ėjimas praktiškai neturėtų įtakos dujų kainoms, nes jau dabar „Gazprom“ tiekia vos 7 proc. dujų Europos Sąjungai.
„Visų galvose „Gazprom“ – jau nebe tiekėjas. Vienas dalykas, tai yra šiuo laiko momentu. Antras dalykas, ką rusai padarė su savo energijos tiekimu, tai – pabrėšiu – sunaikino patikimo energijos tiekėjo statusą. Ir šiuo metu Rusija tiesiog neegzistuoja Europoje, kaip ir likusiame pasaulyje. Kažkur gal ir teiks energiją, bet tai bus epizodiškai“, – sakė M. Dubnikovas.
