Lenkijos 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas pakilo iki 8,3 proc. Lenkija finansų rinkose šiuo metu skolinasi brangiausiai nuo 2009 m.
„Manau, kad pagrindinė kylančių Lenkijos valstybės obligacijų palūkanų priežastis gana paprasta – centriniai bankai kelia palūkanas, pigių pinigų era rinkose pasibaigė, dėl agresyvios JAV centrinio banko palūkanų didinimo politikos kapitalas plaukia į JAV, investuotojai mažiau finansų resursų skiria kitoms rinkoms.
Įtakos turi ir nestabili energetinė situacija Europos Sąjungoje (ES) bei geopolitika.
Tačiau įtakos turi ir agresyvi Lenkijos valdžios finansų politika – Lenkijos vyriausybė, kovodama su infliacija ir skatindama ekonomiką, agresyviai mažino įvairius mokesčius, įskaitant PVM ir akcizus. Pavyzdžiui, iki 0 proc. buvo sumažintas PVM maistui, dujoms, trąšoms, buvo mažinamas benzino ir dyzelinio kuro apmokestinimas“, – aiškino A.Izgorodinas.
Anot jo, artimiausiu metu situacija rinkose tikriausiai nepagerės, todėl jis neatmeta galimybės, kad iki 2022 m. pabaigos Lenkijos valstybės obligacijų palūkanos dar padidės.
„Kritiniu atveju tai gali reikšti, kad Lenkijos valdžia turės peržiūrėti dalį antiinfliacinių priemonių ir, pavyzdžiui, iš naujo padidinti PVM maistui arba akcizus degalams“, – pareiškė jis.
Tuo metu Lietuvos, palyginti su Lenkija, situacija yra kiek geresnė. Pasak A.Izgorodino, pirmiausia todėl, kad Lietuvos valstybės skolos santykis su BVP yra mažesnis nei Lenkijoje. 2022 m. Lenkijos skola siekia 50,8 proc. BVP, Lietuvos skola siekia 42,7 proc. BVP.
Antra, Lietuva turi eurą, tai reiškia, kad turime priėjimą prie Europos Centrinio Banko adhoc pagalbos skolinantis rinkose.
Trečia, ekonomisto manymu, Lietuva laikosi labiau pamatuotos antiinfliacinių priemonių politikos, nes, nors ir 2023 m. biudžete planuojamos priemonės gyventojams, verslui, Lietuva nesiėmė tokių agresyvių žingsnių PVM ir akcizų srityje kaip Lenkija.
„Lenkijos ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiai rodo, kad pasibaigus pigių pinigų erai finansų rinkos vis didesnį dėmesį skirs ES valstybių narių biudžetams ir skoloms.
Lietuvai tai reiškia viena – paraleliai su antiinfliacinėmis priemonėmis reikia rūpintis ir biudžeto pajamų surinkimu.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad net ir turėdami gana didelius mokesčius (pavyzdžiui, turime didelį standartinį PVM tarifą ir labai mažai PVM lengvatų), esame vieni iš antilyderių visoje ES pagal biudžeto pajamų santykį su BVP.
Aišku, visada lieka ir labiau agresyvus kelias – valstybės išlaidų karpymas siekiant suvaldyti biudžeto deficitą ir skolą. Bet tokie žingsniai jau turės neigiamą poveikį ekonomikai, darbo rinkai ir gyventojų pajamoms“, – situaciją komentavo A.Izgorodinas.
