„Verslo klientų, taip pat ir pačių smulkiausių įmonių, finansinis raštingumas auga kasmet, vis dėlto, susigaudyti tarp bankų siūlomų produktų ir pritaikyti sau tinkamiausią, iššūkių dar kyla – tai natūralu. Dažniausiai klientams plačiau paaiškinti tenka apie nekreditinius banko produktus, tokius kaip įmokų surinkimo e-parduotuvėje paslauga, mokėjimų kortelės ir terminalai“, – pasakoja neobanko „SME Bank“ vadovas Mantvydas Štareika.
Pašnekovo teigimu, dažna staigmena klientams būna informacija, kad paskolą gauti galima neįkeičiant turto, tai yra, kad bankas klientą gali finansuoti remdamasis tik informacija apie einamosios sąskaitos apyvartą. Informacijos stoka dažniausiai kelią užkerta smulkiausiems verslams, kurie į banką net nesikreipia dėl įsitikinimo, kad yra per maži ir bankams neįdomūs. Tokią nuostatą, pasak Mantyvo Štareikos, derėtų keisti. Net jeigu didiesiems bankams tokie verslo klientai pasirodys per smulkūs, visas kasdienės bankininkystės paslaugas bei finansavimo sprendimus gali suteikti neobankas.
„Naujos kartos skaitmeniniai bankai fokusuojasi į smulkų ir vidutinį verslą. Dėl paprastesnės verslo struktūros, fizinių skyrių nebuvimo, neobankai neturi išlaikyti didžiulio biurokratinio aparato, tad gali sau leisti koncentruotis į mažesnius verslus“, – tikina „SME Bank“ atstovas.
Ateinančių prašymas vienas – kredito linija
Paklaustas dėl ko į neobankus dažniausiai kreipiasi verslo klientai, pašnekovas sako, kad prašymas dažniausiai bendrinis – reikia kredito. Ir tik kalbėdamiesi su klientu, išsiaiškinę verslo poreikius, banko vadybininkai identifikuoja, koks finansavimo produktas atneštų daugiausiai vertės.
„Pagal skirtingus kreditavimo produktus neženkliai skiriasi ir kliento kreditingumo vertinimas. Pirmiausia žiūrima, ar kreditas bus dengiamas iš kliento apyvartinių lėšų, ar tai bus ilgalaikis kreditas, dengiamas iš įmonės uždirbto pelno, kitaip vadinamo EBITDA. Ilgalaikį kreditą klientas turėtų rinktis tada, kai ketina įsigyti ilgalaikio turto, tarkime, įrangos, nekilnojamojo turto. Jeigu klientas savo kasdienėje veikloje susiduria su apyvartinių lėšų trukumu, vadinasi jam reikia trumpalaikio finansavimo. Tarkime, verslas ruošiasi šventinei prekybai ir turi iš anksto įsigyti prekių į sandėlį, tačiau einamųjų lėšų tam trūksta, o pajamas gaus tik tuomet, kai prekės bus parduotos“, – apie finansavimo skirtumus pasakoja M.Štareika.
Pasak eksperto, faktoringo paslauga naudojamasi tada, kai klientas parduoda prekes ar paslaugas dideliais kiekiais pagal pastovius kontraktus ir debitoriams yra suteiktas mokėjimo atidėjimo terminas: „Kadangi atidėto mokėjimo terminui kliento apyvartinės lėšos tarsi užšaldomos, bankas gali padėti suteikdamas faktoringo paslaugą, tai yra, nupirkdamas iš kliento gautinas sumas ir už jas tuoj pat sumokėdamas klientui. Tuomet sąskaitų apmokėjimo iš trečiųjų šalių jau laukia nebe klientas, o bankas“.
Investicinė paskola verslui gali būti reikalinga, kai klientas investuoja į ilgalaikį turtą, pavyzdžiui, stato gamybos bazę, modernizuoja įrangą ir pan. Tuo tarpu refinansuoti paskoloms klientai dažniausiai ieško geresnių sąlygų. Kaip pasakoja ekspertas, dažnai tai trukdžiai grąžinti paskolą laiku. Tokiu atveju, bankas klientui suteikia paskolą su atnaujintu grąžinimo grafiku, kuria ir refinansuojama senoji paskola.
