Pakeliui į šią svajonę kilo sunkumų: Kinija susipyko su Vakarais, o ekonomikos plėtra kirto per stabdžius. Kliovimasis kieta ranka ir centralizuotu planavimu per koronaviruso pandemiją Kiniją įvarė į amžiną lokdauną, o ant sprando pasodino kenksmingą sąjungininką – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Tačiau pirmininkas Xi Jinpingas įsitikinęs, kad viskas vyksta pagal planą. Jis pasiryžęs spręsti problemas ir nenukrypti nuo numatyto kelio. 69 metų Xi Jinpingas vadovaus partijai ir šaliai trečiąją penkerių metų kadenciją, pakoreguodamas Kinijos tradiciją, pagal kurią prezidentai keičiasi bent kartą per dešimtmetį, o politbiuro nariai į pensiją išeina ne vėliau kaip 68 metų.
Iš poste likusio pirmininko kalbos galima suprasti, kad penkios pagrindinės Xi Jinpingo kryptys išliks tos pačios: nulinis COVID-19 režimas: lokdaunas siekiant apsaugoti gyvybes ir ekonomiką; siekis pirmauti pasaulyje ir tapti pagrindine alternatyva vakarietiškam vystymosi modeliui; ekonomikos ir technologijų plėtra yra svarbiausi prioritetai kartu su nacionaliniu saugumu; turto perskirstymas tarp kinų siekiant bendros gerovės; „susivienijimas“ su Taivanu. „Neabejoju, kad tai bus įgyvendinta“, – sakė Xi Jinpingas.
Visam tam Kinija turi vis mažiau pinigų. Kai Xi Jinpingas prieš 10 metų atėjo į valdžią, Kinija buvo dinamiškiausia šalis planetoje. 2010 m. ji aplenkė Japoniją ir tapo antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika, o per 12 metų nuo 2008 m. pasaulinės finansų krizės iki COVID-19 pandemijos jai pavyko padvigubinti savo nacionalinį turtą ir, pagal gyvenimo lygį, aplenkti Rusiją ir kitas besivystančias šalis.
Kinija sulėtėjo
Tačiau, valdant Xi Jinpingui, ekonomikos augimas sulėtėjo iki 6–8 proc. per metus, o šiemet Komunistų partija nustatė dar kuklesnį tikslą – 5,5 proc. Ekonomistai teigia, kad jis neviršys 3–3,5 proc.
Kodėl baigėsi spartaus augimo era? Ar šalis gali įveikti sunkumus laikydamasi to paties kurso?
Pagrindinės Kinijos problemos yra trys: COVID-19, pereinamasis etapas ir pasaulį varginantys sunkumai.
Nuolatinis lokdaunas
Iš pradžių Kinijos sprendimas laikytis nulinio COVID-19 atvejų politikos davė naudos – tai padėjo šaliai pirmajai pasaulyje atstatyti ekonomikos augimo tempus. Tačiau po kurio laiko paaiškėjo, kad džiaugtis buvo per anksti.
Kinija jau trečius metus gyvena nuolatiniame lokdaune. Pasirodžius pirmiesiems naujos COVID-19 bangos požymiams, ištisų miestų gyventojai uždaromi namuose. Tai kenkia vartojimui, prekybai ir turizmui. Ekonomika stringa, o socialinis nepasitenkinimas auga, rašo „bbc.com“.
Daugelis veltui tikėjosi, kad Xi Jingpingas savo kalboje, sakytoje per partijos suvažiavimą, užsimins apie karantino sušvelninimą. Tačiau nesant veiksmingų vakcinų ir masinio imuniteto šiai ligai, išleisti į laisvę 1,5 mlrd. kinų rizikinga. Pavyzdžiui, JAV, kur gyventojų skaičius yra keturis kartus mažesnis, o sveikatos priežiūros paslaugų lygis visa galva aukštesnis, nuo koronaviruso mirė daugiau kaip 1 mln. žmonių.
Būsto rinkos krizė
Didžiausia įtampa Kinijoje kyla nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Čia krizė tik prasideda.
Pastaraisiais metais sparčiai augančios kainos ir statybų apimtys itin reikšmingai – net 25 proc. – prisidėjo prie bendro Kinijos ekonomikos augimo.
Pakilimas prasidėjo, kai 1990-aisiais kinams leista pirkti butus. NT sektoriaus plėtra tęsėsi dėl urbanizacijos. Vėliau NT tapo pagrindiniu investicijų ir spekuliacijų objektu.
Rinkoje susiformavo burbulas ir prieš dvejus metus valdžios institucijos nusprendė jį išleisti, kad kainos vėl taptų prieinamos, o į tuščias patalpas investuoti pinigai būtų nukreipti į investicijas kituose sektoriuose arba, dar geriau, į vartojimą.
Buvo sugriežtintos skolinimo sąlygos NT plėtotojams ir leista bankrutuoti kelioms ypač rizikingoms bendrovėms. Kainos ėmė kristi, žmonės pradėjo atidėlioti būsto pirkimą ir atsisakė mokėti paskolas už ilgai statytus namus. Visa tai sukėlė problemų bankams.
Apskaičiuota, kad bendra gyvenamosios paskirties NT vertė Kinijoje siekia 52 trln. JAV dolerių. Jei Kinijos valdžios institucijos nesusidoros su šia krize, situacija gali tapti nekontroliuojama ir baigtis recesija, kaip tai nutiko Japonijoje XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir JAV 2008 m.
Kol kas apie recesiją nekalbama, tačiau problemos būsto rinka neapsiriboja.
Pereinamasis etapas
Kinijos valdžios institucijos stengiasi pereiti nuo besivystančios ekonomikos prie išsivysčiusios modelio, kuris remtųsi vartojimu. Tačiau kelias nuo gerovės iki turtų yra ilgesnis ir sunkesnis nei nuo skurdo iki gerovės.
Pirma, tam trukdo demografiniai veiksniai. Dėl vieno vaiko politikos Kinija tapo senstančia šalimi. Jaunimo nedarbas rekordiškai didelis – beveik 20 proc.
Antra, urbanizacija ir industrializacija, kaip augimo varomosios jėgos, jau išsemtos. Visi, kas galėjo ir norėjo, jau seniai persikėlė iš kaimo į miestus, kuriuose gyvena daugiau kaip 60 proc. kinų. Viskas, ko trūko pramonės, energetikos, infrastruktūros ir NT srityse, jau sukurta. Per skurdo metus susikaupęs pasiūlos deficitas padengtas, o naujos paklausos kūrimo tempas daug lėtesnis.
Vidaus paklausos sumažėjimą būtų galima kompensuoti išorės paklausa, tačiau ir čia kyla problemų.
Iššūkiai išorėje
Pandemija smarkiai sulėtino globalizaciją ir pakirto Kinijos kaip pasaulio prekių gamyklos, didžiausios vartotojų rinkos, didžiausios energijos importuotojos ir pagrindinės pasaulio prekybos galios pozicijas.
Po pandemijos išsivysčiusios ekonomikos šalys susidūrė su rekordine infliacija, todėl buvo priverstos nutraukti dešimtmetį vykdytą itin švelnią kreditavimo politiką. Žmonės ir įmonės turi vis mažiau laisvų pinigų ir pirmiausia mažina prekių, kurių pagrindinė tiekėja yra Kinija, vartojimą.
Be to, Europa – turtingiausia pasaulio rinka, kurioje gyvena pusė milijardo žmonių, susiduria su karu.
Dar prieš tai, kai vasarį V.Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Kremlius pradėjo dujų karą prieš ES.
Dėl to kilo pasaulinė energetikos krizė, dėl kurios Vakarų vartotojai turėjo dar mažiau pinigų kiniškoms prekėms pirkti.
Net ir laikina nauda, kurią kinai gauna pirkdami rusišką energiją su nuolaida, neatsvers nuostolių. Kinijai reikia pirkėjų savo produktams, o ne pigios energijos.
Konfliktas su Vakarais
Antroji nemaloni V.Putino karo pasekmė Kinijai – konflikto su Vakarais eskalavimas. Santykiai jau ir taip įtempti dėl suvaržytų laisvių Honkonge, represijų prieš uigūrus ir karingos retorikos Taivano atžvilgiu.
Pastaraisiais metais Xi Jinpingo vykdoma politika įtvirtino Kinijos kaip strateginės Vakarų priešininkės poziciją, o atsisakymas pasmerkti V.Putino invaziją į Ukrainą visam laikui sugadino santykius.
JAV iki šiol susilaikė nuo antrinių sankcijų Kinijai, nes pastaroji Rusiją remia tik diplomatiškai, o ne ginklais ar pinigais. Tačiau JAV prezidento Joe Bideno administracija ne tik nepanaikino Donaldo Trumpo įvestų prekybos apribojimų, bet ir sugriežtino technologijų perdavimo Kinijai draudimus.
Šalis, kuri praturtėjo iš prekybos, atvirumo, „iPhone“ bei „Tesla“ surinkimo, pamažu pereina nuo bendradarbiavimo prie konflikto su Vakarais.
Stebuklui galas?
Kinijos augimo rezervai – milžiniški. Net jei dabartinės problemos nebus greitai išspręstos, ekonomistai prognozuoja, kad Kinija augs po 4 proc. per metus. Tokiu tempu pagal ekonomikos dydį Kinija pasivys ir aplenks JAV tik kito dešimtmečio viduryje.
O jei viskas vyks pagal planą ir Vakarai išvengs recesijos, augimas gali viršyti 5 proc. Tuomet bus pasiektas Komunistų partijos tikslas nuo 2020 iki 2035 m. padvigubinti ekonomiką. Taip apskaičiavo „Bloomberg Economics“ ekonomistai.
Tam reikės ne tik greitai įveikti COVID-19 ir NT rinkos krizę, bet ir vykdyti skausmingas bei brangiai kainuojančias reformas: didinti pensinį amžių, stiprinti socialinę apsaugą ir sustabdyti išpuolius prieš stambias privačias įmones.
Kinija stengiasi išplėsti savo įtakos sferą ir aktyviai investuoja užsienyje. Ji turi didžiausią pasaulyje kariuomenę, branduolinius ginklus ir vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Tačiau ekonomiškai jai vis dar sunku konkuruoti su Vakarais. Kinijos bendrasis vidaus produktas sudaro apie 20 trln. JAV dolerių arba apie 20 proc. pasaulio ekonomikos. JAV – 25 proc., o išsivysčiusios šalys bendrai – 60 proc.
Xi Jinpingas turi tik penkerius metus – po jų vyks kitas kongresas ir kita užkulisinė kova, kurios sėkmė tiesiogiai priklausys nuo to, kaip vystysis šalis.
