Savaitgalį pasibaigusiame partijos suvažiavime Xi, kaip ir tikėtasi, užsitikrino trečiąją vadovo kadenciją, tačiau stebėtojus nustebino tuo, kad į kitus vadovaujančius postus paskyrė savo proteguojamus asmenis ir sąjungininkus.
Praėjusią savaitę atidėjusi ekonominių duomenų paskelbimą, kad jis nesikirstų su suvažiavimu, vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 3,9 proc.
Buvo tikimasi, kad Kinija paskelbs vienus silpniausių ketvirčio augimo rodiklių nuo 2020 metų, nes antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką stabdo COVID apribojimai ir nekilnojamojo turto krizė. Ekspertai tikėjosi, kad augimas sieks 2,5 proc.
Tačiau investuotojų dėmesys krypsta į politinius įvykius, kurie sukėlė nuogąstavimų, kad Xi ir jo šalininkai ir toliau taikys varginančius uždarymus dėl COVID ir kitą politiką, dėl kurios kenčia ekonomika.
Kinijos valiuta smuko, o šalies akcijų kursas Honkonge nukrito iki žemiausio lygio nuo pasaulinės finansų krizės laikų. Pirmadienį juanio kursas sumažėjo 0,4 proc. iki 7,2552 už dolerį ir tapo silpniausias nuo 2008 metų sausio mėnesio.
„Rinka nerimauja, kad išrinkus tiek daug Xi šalininkų, šis galės be jokių kliūčių vykdyti rinkai nepalankią politiką“, – sakė „United First Partners“ Azijos tyrimų vadovas Justinas Tangas.
Vienas iš aktualiausių klausimų – Xi vykdoma „nulinio COVID“ politika, dėl kurios dešimtys milijonų žmonių ir toliau kenčia nuo nuolatinių karantinų, per kuriuos taip pat uždaromos gamyklos.
Kinija yra paskutinė iš didžiųjų pasaulio ekonomikų, kuri ir toliau laikosi šios strategijos, ir, pasak ekspertų, nėra jokių požymių, kad jos taikymas būtų švelninamas, greičiau priešingai.
Šeštadienį sakydamas kalbą suvažiavimo uždarymo proga Xi tvirtino, kad „nulinio COVID“ politika buvo sėkminga. Be to, Xi paaukštino Li Qiangą, dviejų mėnesių uždarymo Šanchajuje, paralyžiavusio finansų centro ekonomiką, architektą, skirdamas jį į antrą pagal įtaką postą Komunistų partijoje.
Pirmadienio biržos prekybos metu labiausiai nukentėjo technologijų įmonės, kurių atžvilgiu pastaraisiais metais Xi ėmėsi griežtų priemonių, sumažinusių įmonių pelną ir nubraukusių milijardus nuo jų vertės.
Elektroninės prekybos milžinės „Alibaba“ ir „JD.com“ atpigo daugiau kaip po 10 proc., o „Tencent“ prarado daugiau kaip 8 proc. vertės.
Kinija taip pat kovoja su beprecedente krize nekilnojamojo turto sektoriuje, kuris kartu su statybų sektoriumi sudaro daugiau kaip ketvirtadalį šalies BVP.
Po kelerius metus trukusio spartaus augimo, kurį skatino lengvas paskolų gavimas, Xi 2020 metais ėmėsi kovoti su pernelyg dideliais įsiskolinimais.
Dabar nekilnojamojo turto pardavimai mažėja visoje šalyje, todėl daugelis vystytojų patiria sunkumų, o kai kurie pirkėjai atsisako mokėti paskolų įmokas už nebaigtus statyti namus.
Daugelis ekonomistų mano, kad Kinijai bus sunku pasiekti 2022 metų augimo tikslą – apie 5,5 proc., o Tarptautinis valiutos fondas sumažino savo augimo prognozę iki 3,2 proc. 2022 metais ir 4,4 proc. kitais metais.
