Anot jo, antradienį Liuksemburge posėdžiavę šalių energetikos ministrai neliko patenkinti Europos Komisijos (EK) pateikta informacija bei akcentavo, kad konkretesni sprendimai turėtų būti pasiūlyti po mėnesio – kitoje ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje.
Kaip po antradienį vykusio šios tarybos susitikimo žurnalistams sakė D. Kreivys, ES ministrai sutarė, kad būtina įvesti EK pasiūlytas „dinamines“ dujų kainų lubas, tačiau konsensuso dėl tokio kainų apribojimo elektros gamybai naudojamoms dujoms yra „šiek tiek mažiau“.
Kol kas EK pateiktas vertinimas, anot ministro, yra „pakankamai paviršutiniškas“.
„Europos Vadovų Taryba (EVT) įpareigojusi Komisiją pateikti savo matymą. EK per šią tarybą trumpai pateikė juodraštinį savo vertinimą, kurį dauguma šalių narių, lengvai tariant, sukritikavo ir pasakė, kad reikia gilesnio vertinimo. Nes EK dokumentas pakankamai paviršutiniškas“, – sakė D. Kreivys.
Praėjusią savaitę vykusiame EVT posėdyje ES valstybių lyderiai sutarė, kad viršutinės dujų kainų apribojimas reikalingas, bei pavedė EK parengti konkretų priemonės įgyvendinimo bei finansavimo modelį.
„Šalys narės pasakė, kad reikalingas normalus įvertinimas, nes per kelias dienas po EVT gilaus ir išsamaus vertinimo neįmanoma padaryti“, – ministrų posėdžio rezultatus komentavo ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad EK dar neturėjo konkretaus „dinaminių“ dujų kainų lubų modelio, pagal kurį jos būtų ribojamos siejant su Nyderlandų TTF biržos kainomis.
„Ką pateikė Komisija, netenkina, turi būti žymiai daugiau aiškumo, kaip tas mechanizmas veiks, kada jis įsijungs. To viso nėra ir šalys narės ragino sparčiai tą pateikti. EK rengia dokumentus, tikėkimės, kad per artimiausias savaites juos pateiks darbo grupėms Briuselyje“, – pažymėjo D. Kreivys.
Anot ministro, nepaisant to, kad dujų kainos pastaruoju metu, lyginant su kainomis vasarą, yra ženkliai nukritusios, konkrečios priemonės ES lygiu turi būti priimtos kuo greičiau.
Jis vylėsi, kad ES energetikos ministrams jos bus pristatytos kito jų susitikimo metu lapkričio 24 d.
„Daugelis ministrų akcentavo, kad dujų kainos yra pakankamai žemos, daugiau nei 3,5 karto žemesnės nei buvo pikas. Tuo galima pasidžiaugti, tačiau yra labai didelė tikimybė, kad ne tokiu mastu, bet ateityje ši problema gali pasikartoti. Todėl visi aptarti instrumentai turi būti nedelsiant įgyvendinti“, – dėstė D. Kreivys.
„Tikiuosi, kad lapkričio 24 d. tą turėsime“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad už energetikos politiką atsakingi ES ministrai antradienį diskutavo, kaip visos Bendrijos mastu suvaldyti aukštas energijos kainas, sumažinti jas gyventojams ir verslui. Lietuvą susitikime atstovavo D. Kreivys.
Kaip antradienį popiet skelbė naujienų agentūra AP, politikams vis tik sunkiai sekėsi įveikti nesutarimus dėl to, kaip reguliuoti energijos gamybos sąnaudas bloke. Be to, esą paaiškėjo, kad idėja nustatyti viršutinę dujų kainų ribą, turi daug trūkumų.
Taryboje ministrai aptarė EK praėjusį antradienį pasiūlytas priemones sukurti dujų dalijimosi mechanizmą ir prekybos platformą, kurioje bent 15 proc. savo dujų pajėgumų ES šalys pirktų bendrai.
Dar siūloma iki kitų metų kovo parengti naują suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kainų biržoje indeksą, siekiant sušvelninti Nyderlandų TTF biržos indekso įtaką ir sumažinti ES perkamų dujų kainas. Argumentuojama, kad TTF kaina neatspindi SGD kainos, kurių į ES pradėta tiekti gerokai daugiau nei anksčiau.
Taip pat siūloma taikyti „dinamines“ kainų lubas TTF prekybos taške perkamoms dujoms, kurios kistų priklausomai nuo kainos šioje biržoje.
Vis tik, EK dar nepasiūlė taikyti kainų lubų visoms didmeniniais sandoriais perkamoms dujoms arba toms dujoms, kurios naudojamos elektrai gaminti. Energetikos ministrams skirtame dokumente Komisija atkreipė dėmesį į nevienodas tokios politikos pasekmes, jei ji būtų taikoma plačiau.
Tarp šalutinių padarinių įvardintas scenarijus, kad prie ES elektros tinklo prisijungusios ne Bendrijos valstybės, pavyzdžiui, Šveicarija, Jungtinė Karalystė ir Balkanų šalys, gautų naudos iš subsidijuojamų dujų ir padidintų jų vartojimą, nors jį reikia mažinti. Komisijos skaičiavimais, dėl to dujų paklausa ES galėtų išaugti apie 9 mlrd. kub. metrų.
Kita problema ta, kad Vokietija, Nyderlandai, Italija ir kitos šalys, priklausomos nuo dujomis kūrenamų elektrinių, galiausiai turėtų didesnes išlaidas subsidijoms padengti, o tos šalys, kurios daugiausia naudoja kitus šaltinius, visų pirma branduolinę energiją generuojanti Prancūzija, gautų finansinės naudos.
Europos Komisija, be kita ko, paragino taikyti „labiau struktūrinį metodą“, pagal kurį būtų sudaromos ilgesnės trukmės sutartys dėl kainų skirtumo (angl. Contracts for Difference). Pagal jas, iš dujų pagaminta elektra būtų atskiriama nuo pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių arba atominėse elektrinėse, ir kiekvienai iš jų būtų nustatytos skirtingos kainos.
Dar rugsėjį Lietuva ir 14 kitų Bendrijos valstybių bendru laišku EK paprašė, kad šios kainų lubos galiotų visoms didmeniniais sandoriais perkamoms dujoms. Kiek mažesnė dalis šalių palaiko tokius apribojimus elektros gamybai naudojamoms dujoms.
ES jau yra sutarusi apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas ir surinktomis lėšomis Bendrijos šalyse sumažinti elektros kainas. Kadangi Lietuvoje tokių generacijos pajėgumų trūksta, EK įpareigojo didžiausią elektros eksportuotoją Švediją su Lietuva iki gruodžio pasirašyti dvišales sutartis, pagal kurias dalis švedų gamintojų viršpelnių atitektų Lietuvai.
