G. Skaistė teigia, kad energijai imlios įmonės jau gali prašyti atidėti mokesčius

Finansų ministrė teigia, kad energijai imlios įmones, kurių energijos sąnaudos sudarė 10 proc. ar daugiau pernai ir šiemet patirtų sąnaudų, jau gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl mokesčių atidėjimo.

G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Žilienė.<br>Energetikos min. nuotr.
I.Žilienė.<br>Energetikos min. nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 26, 2022, 2:08 PM, atnaujinta Oct 26, 2022, 2:15 PM

„Įmonės jau šiandien gali dėl to kreiptis. Tas VMI mokesčių išieškojimas jau šiandien, galima sakyti, yra sustabdytas“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Gintarė Skaistė.

„Galima sakyti, kad tvarka jau galioja nuo tos dienos, kai buvo pristatytas 2,5 mlrd. eurų vertės pagalbos paketas“, – pridūrė ji.

VMI pirmadienį pranešė parengusi tvarką dėl mokesčių atidėjimo energijai imlioms įmonės ir laukia jų paraiškų. Įmonių patikros ir paramos taisykles VMI nustatė remiantis Covid-19 pandemijos patirtimi.

Anot inspekcijos, valstybės pagalbos norinčios įmonės ir individualių įmonių savininkai į VMI turės kreiptis iki kitų metų kovo. Gavus paraišką, stabdoma arba nepradedama išieškoti mokestinė nepriemoka, susidariusi nuo spalio 7-osios iki kitų metų gegužės.

Parama nebus teikiama elektros, dujų, garo, vandens tiekėjams, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir perdirbimo, oro kondicionavimo, finansų, draudimo, nekilnojamojo turto, viešojo valdymo bei gynybos įmonėms bei įstaigoms.

Į paramą negalės pretenduoti bankrutuojančios ir likviduojamos įmonės, taip pat po spalio 7-osios išmokėjusios dividendus.

Paraiška gali būti netenkinama, jei nustatoma, kad įmonė nepatiria finansinių sunkumų ar gali mokėti mokesčius.

Be mokesčių atidėjimo energijai imlioms įmonėms, Vyriausybės suplanuotame 2,5 mlrd. eurų pagalbos pakete verslui 2023 metais taip pat yra elektros kainų dalies kompensavimas, įvairios paskolos, parama saulės parkams įsirengti.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino dalies elektros kainos kompensacinį mechanizmą visiems nebuitiniams vartotojams. Pagal priimtą nutarimą, valstybė su privačiomis ir savivaldybių įmonėmis, ūkininkais bei viešuoju sektoriumi pasidalins dalimi kaštų už suvartojamą elektrą – nustatoma minimali vienos kilovatvalandės riba, o biudžeto lėšomis bus padengiama pusė skirtumo tarp jos ir elektros kainos rinkoje.

Iki šių metų pabaigos šios kainos „grindys“ sieks 24 ct/kWh, kompensacijos jau bus pritaikomos sąskaitoms už spalį. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. minimali kainos riba bus 28 ct/kWh.

Kompensacijos priklausys ir sutartis su tiekėjais, ir tiesiogiai biržoje elektrą perkantiems vartotojams.

Pasak energetikos viceministrės Ingos Žilienės, kompensuojamą dalį kiekvienas vartotojas galės matyti gautoje sąskaitoje. Ji taip pat pažymi, kad į kompensuojamą dalį neįtrauktas elektros persiuntimo paslaugos tarifas, pridėtinės vertės (PVM) ir kiti mokesčiai.

„Neįskaičiuojama elektros persiuntimo paslaugos kaina, ar kitos valstybės reguliuojamos elektros kainos dedamosios. PVM ir akcizą nebuitinis vartotojas turės susimokėti tokį, koks būtų ar bus paskaičiuotas be dalies kompensavimo“, – Vyriausybės posėdyje sakė I. Žilienė.

Anot viceministrės, šiai priemonei visam paramos laikotarpiui numatyti 446 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad suma gali mažėti, jei elektros kainos „Nord Pool“ biržoje bus mažesnės, nei prognozuota anksčiau.

Antradienį elektros kaina biržos Lietuvos zonoje siekia 16,5 ct/kWh, trečiadieniui apskaičiuotas 15,4 ct/kWh tarifas, tad kompensacijos už šias dienas išmokamos nebus. Nežymiai didesnės, tačiau gerokai žemesnės, nei rugsėjį, elektros kainos fiksuojamos pastarosiomis savaitėmis.

„Džiugios žinios, kad šiandien elektros kaina 15 ct/kWh, džiaugiamės, kad kol kas tas mechanizmas šiandien, ryt nereikalingas, bet niekada negali žinoti, kaip atrodys kita savaitė, gruodis, sausis“, – posėdyje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, skatinusi verslus pasinaudoti proga ir investuoti į ilgalaikius sprendimus energetiniam efektyvumui didinti, generavimo pajėgumams įsirengti.

„Turime pusę metų tokio saugaus laiko įsijungiant Vyriausybės sprendimus, bet reikia daryti namų darbus, kad vasarą ar dar kitą žiemą neužkluptų netikėtumai“, – teigė ministrė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.