Kaip rašo „bbc.com“, prie Ispanijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės ir kitų Europos šalių krantų stovi dešimtys milžiniškų SGD laivų.
„Ši situacija susiklostė maždaug per penkias-šešias savaites, – sako „Kayrros“, pasaulinės energetikos ir aplinkosaugos rinkos žvalgybos bendrovės, kuri stebi laivų spūstis per palydovus ir specialią laivybos pramonėje naudojamą identifikavimo sistemą, viceprezidentas Augustinas Prate'as. – Tai neabejotinai svarbi istorija.“
Trumpai tariant, tanklaiviai jūroje tiesiogine to žodžio prasme laukia tinkamų oro sąlygų. Jie laikomi tam atvejui, jei užėjus šaltiems orams skubiai prireiktų degalų.
Bet kodėl jų negalima iškrauti dabar, jei SGD jau atgabentos?
Pirma, kilus panikai dėl Rusijos tiekimo nutraukimo, Europa beveik visiškai apsirūpino dujomis. Iki lapkričio 1 d. buvo planuota pripildyti 80 proc. rezervuarų, tačiau šis planas buvo įvykdytas ir viršytas gerokai anksčiau – jau šiuo metu rezervuarai pripildyti 95 proc.
Tačiau brangus krovinys ir toliau atplaukia.
Tyrimų ir konsultacijų grupės „Wood Mackenzie“ analitikas Fraseris Carsonas, kuris taip pat stebi ir tanklaivių perkrovą, spalį visame pasaulyje suskaičiavo 268 SGD laivus, kai vidutiniškai per metus jų buvo 241.
Pasak F.Carsono, netoli Europos krantų yra 51 laivas.
Dujos talpyklose atšaldomos iki maždaug minus 160 laipsnių temperatūros ir paverčiamos skysčiu, kad būtų lengviau transportuoti. Tačiau nėra pakankamai gamyklų, galinčių skystąjį kurą vėl pavesti dujomis, nes Europa jau seniai priklauso nuo dujų tiekimo vamzdynais iš Rusijos. Taigi tanklaiviai laukia eilėje, kol tokia galimybė vėl atsiras.
Vokietija ir Nyderlandai jau investavo į naujus skystį dujomis paverčiančius terminalus. Žadama, kad kai kurie jų pradės veikti per kelis ateinančius mėnesius.
Be to, reikia paminėti, kad šį rudenį orai buvo itin šilti, todėl kuro poreikis šildymui yra mažesnis nei įprastai šiuo metų laiku.
Ir tai dar ne viskas.
Kaip pabrėžia vienas iš „Kayrros“ įkūrėjų Antoine'as Halffas, Europoje sumenko dujas naudojančių pramonės įmonių veikla. Jis išskiria plieno ir cemento gamyklas.
SGD rinkoje susiklostė tokia situacija, kad tie, kurie dujų nepirks lapkritį, gruodį už jas suplos dešimtimis milijonų dolerių daugiau. Karštligiška dujų paklausa reiškia, jog šalys jau sumokėjo didžiules sumas, kad užsitikrintų SGD tiekimą.
Tiesa, visiškai įmanoma, kad dalis krovinių, plūduriuojančių prie Europos krantų, bus perparduoti, pavyzdžiui, kam nors Azijoje, ir dujos keliaus ten. Nepaisant to, net ir tokioje situacijoje Europos šalims naudinga, kad SGD tiesiog plaukiotų aplink.
Kitas dalykas – kas bus toliau?
Kadangi matyti, jog artimiausiomis savaitėmis saugyklų pajėgumai bus užpildyti, dujų kaina Europoje nuo rugpjūčio pradėjo gana smarkiai mažėti, nors vis dar yra dvigubai didesnė nei pernai.
Šalta žiema ir galimi tiekimo sutrikimai gali iš esmės pakeisti situaciją.
Be to, Europos šalims masiškai perkant dujas, visame pasaulyje suintensyvėjo kova dėl šio kuro. Tokios šalys kaip Pakistanas ir Bangladešas, kurios priklauso nuo SGD, bet turi daug mažiau įtakos rinkai, liko nuošalyje.
Netrukus į žaidimą įsitrauks Kinija, Japonija ir Pietų Korėja, kurios taip pat naudoja nemažai dujų ir beveik neabejotinai norės apsirūpinti atsargomis žiemai.
Visa tai didina konkurenciją dėl dujų tarp žemynų.
Tačiau, pasak SGD gamintojos „Cheniere“ tarptautinės prekybos vadovo Corey Grindalo, tai, kas dabar vyksta SGD rinkoje, yra labai trumpalaikis reiškinys. Didžioji dalis „Cheniere“ išgaunamų dujų iki metų pabaigos jau parduota, o iki 2026 m. bendrovė planuoja padidinti dujų kiekį nuo 45 mln. iki 55 mln. tonų.
Europos planas diversifikuoti energijos tiekimą artimiausiais metais turėtų iš dalies nuraminti aistras dėl SGD.
