Vieni siūlo didinti Valstybės saugumo departamento finansavimą, nes hibridinio karo akivaizdoje tai išties būtina. Kiti, pavyzdžiui, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S.Skvernelis, svarsto, kad daugiau pinigų būtų galima skirti socialinei apsaugai.
Viso to priežastis – pastarosiomis savaitėmis gerokai atpigusios dujos ir elektra. Antai dujų megavatvalandė (MWh) Roterdamo biržoje, rugpjūčio pabaigoje kainavusi net 349 eurus, dabar jau atsieina apie 115 eurų. Ateities sandoriai rodo, kad iki kitų metų kovo kaina gali neviršyti 130 eurų už MWh.
Elektra „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje taip pat gerokai atpigo. Dar rugpjūtį buvo pasiektas visų laikų rekordas, kai vieną valandą kaina siekė net 4 tūkst. eurų už MWH, o vakar – 166 eurus. Spalio 29 d. kaina išvis buvo kritusi iki 68,58 euro, arba mažiau nei 7 centų už kilovatvalandę.
Tad į ateitį gal ir galima žvelgti optimistiškiau nei prieš kelis mėnesius, tačiau pavojų apstu.
Pakaktų, kad bent kelioms savaitėms žiemą spūstelėtų rimtas šaltis, ir Europos dujų saugyklos imtų sparčiai tuštėti. Tokiu atveju dujų kaina gali vėl smarkiai pakilti.
Įkandin, žinoma, brangtų ir elektra. O pastarosios kainoms įtakos turi dar daugiau veiksnių – vėjas, saulė, vandens lygis Skandinavijos, su kuria esame susieti jungtimi, upėse ir pan.
Negana to, energijos išteklių kainas Lietuvoje gali lemti ir labai tolimos valstybės, pavyzdžiui, Kinija, kuri, atrodo, pavasariop gali visiškai atsisakyti nulinės COVID-19 politikos. Taip pasielgus Europai ir JAV pasaulyje gerokai pabrango žaliavos – nuo naftos iki įvairių metalų. Kinų sprendimas irgi gali sukelti panašų šuolį.
Todėl šiuo metu pradėti kompensacijoms skirto pyrago dalybas kitoms sritims būtų itin neprotinga. Juolab kad valstybės galimybes papildomai skolintis jau smarkiai riboja palūkanos, kurios nuo nulio pakilo iki daugiau nei 4 proc. per metus.
Kas kita, jei šaltuoju metų laiku dujos ar elektra dar atpigs ar bent nebebrangs.
Tuomet lėšų biudžete tikrai būtų sutaupyta, o jas paskirstyti įmanoma kad ir nuo antrojo pusmečio, jei dabartinės tendencijos energijos biržose pasirodytų esančios ilgalaikės.
Valstybės numatytoms kompensacijoms išties reikės milžiniškų lėšų. Pavyzdžiui, beveik prieš mėnesį apskaičiuota, kad dujas šildymui naudojantiems gyventojams už kubinį metrą nuo sausio teks mokėti nebe 0,77, o 1,07 euro.
Bet pačių dujų kubinio metro kaina tuo metu siekė apie 4 eurus, tad biudžeto lėšomis ketinama padengti tris ketvirtadalius kainos. Aišku, dujos pastaruoju metu pinga, todėl galbūt išlaidos bus mažesnės. Bet kuriuo atveju skirtumas tarp nustatyto tarifo ir tikrosios kainos – didžiulis.
Dar nėra nustatyta viršutinė riba, iki kurios bus padengiamos gyventojų išlaidos už elektrą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nurodė, kad jau sausį visuomeninio tiekimo kaina gali kilti nuo 0,33 iki 0,635 euro už kWh. Vis dėlto stebint dabartines tendencijas šuolis gali būti ir mažesnis.
Kol kas Vyriausybė aiškiai paskelbė, kad bus kompensuojama 28 ct/kWh viršijanti suma (dabar – 24 ct/kWh). Tačiau ar visa, kol kas nėra apsispręsta.
Šiuo metu kai kuriems vartotojams gal netgi apsimoka rinktis su biržos kaina susietus nepriklausomų tiekėjų planus. Tik ar ilgam tai bus naudinga, sunku pasakyti.
Tuo metu centralizuoto šildymo paslaugomis besinaudojantys gyventojai jau nuo spalio už šilumą nemoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – vietoj 9 proc. nustatytas nulinis tarifas.
Aišku ir dėl elektros kainų verslui. Vyriausybė pritarė ne buitiniams vartotojams skirtoms kompensacijoms. Jos bus skaičiuojamos jau už spalio mėnesį. Iki metų pabaigos biudžeto sąskaita ketinama padengti pusę elektros kainos, viršijančios 24 ct/kWh ribą.
Nuo sausio išliks tie patys 50 proc., tik minimali riba padidės iki 28 ct/kWh. Skaičiuojama, kad tokia parama pasinaudos apie 139,1 tūkst. juridinių subjektų.
Dėl nulinio PVM tarifo centralizuotai tiekiamai šilumai biudžetas neteks 55,6 mln. eurų pajamų.
Dujų ir elektros kainų kompensavimas gyventojams kainuos net 812 mln. eurų. Dalies elektros kainų padengimas verslui atsieis dar 234 mln. eurų.
Taip pat biudžeto surinkimas greičiausiai bus sudėtingas bent pirmąjį kitų metų pusmetį.
Mat daug energijos naudojančioms įmonėms bus suteiktos mokestinės atostogos: pusmetį iš jų nebus išieškomi nesumokėti mokesčiai, o už tą laikotarpį bendrovės galės nemokėti mokestinių palūkanų.
Apskaičiuota, kad tai atsieis apie 764 mln. eurų. Tiesa, vėliau šios lėšos greičiausiai sugrįš, tačiau neaišku, ar visa suma.
Kol kas sąlyginė ramybė energijos išteklių biržose ir palyginti šiltas ruduo leidžia jaustis gana saugiai.
Vis dėlto ateitis visiškai neaiški, todėl politikų siūlymai imti ir padalyti kompensacijoms jau pradėtas kaupti lėšas yra paprasčiausias populizmas, nes likti be finansinės pagalvės tuo atveju, jei dujos ir elektra vėl imtų brangti, būtų pavojinga.
