„Nenoriu labai daug laiko skirti Majausko asmens aptarinėjimui, kadangi projektas – toks, koks jis yra, praėjęs BFK, jis atkeliaus į Vyriausybę, Vyriausybė pateiks apie jį savo nuomonę, tada, manau, galėsime apie jį diskutuoti Seime“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė, paklausta, ar savo siūlymo atsiimti neketinantis M. Majauskas turėtų trauktis iš valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos bei komiteto pirmininko pareigų.
Konservatorių prezidiumui įpareigojus frakcijos Seime narius neteikti biudžetui iniciatyvų, nederintų su Vyriausybe, M. Majauskas palaikė iniciatyvą neribotai pratęsti 9 proc. PVM lengvatą restoranams, kultūros ir sporto veiklai, nors Ministrų kabinetas siūlo šią lengvatą taikyti iki 2023-ųjų liepos. BFK spalio 19-ąją tam pritarė.
Diskusijos apie šią lengvatą, anot premjerės, rodo, jog biudžeto projekte daugiau didesnių problemų nėra.
„Tai turbūt rodo, kad didesnių problemų biudžeto projekte nėra, ir tokia, atrodo, nišinė tema, pasidaro vos ne pagrindine tema ir kažkam ji atrodo labai labai svarbi“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Dabar lengvata restoranams, kultūrai, pramogoms ir sportui galioja iki šių metų pabaigos, o Vyriausybė, pasak premjerės, atsižvelgusi į energetinę krizę siūlo ją pratęsti iki kitų metų iki liepos.
„Dabar suprantame, laikas yra sudėtingas – energetinė krizė ir kiti dalykai, todėl Vyriausybė pasiūlė, jog lengvata pasibaigtų ne sausio pirmą, o metų viduryje, kai yra sezonas ir visos kitos aplinkybės leistų tą pokytį priimti. Bet visada Seime taip būna, kad kažkas nori būti geresnis už visus ir tokių diskusijų išvengt, matyt, neįmanoma“, – LRT kalbėjo I. Šimonytė.
Paklausta, ar balsavimą dėl biudžeto Seime laiko pasitikėjimo Vyriausybe klausimu, I. Šimonytė sakė, jog nepritarimas biudžetui parodytų, kad Seime nėra daugumos, kurią reikėtų formuoti iš naujo.
„Balsavimas dėl biudžeto, mano supratimu, turbūt yra vienas iš pagrindinių balsavimų, kokie apskritai yra parlamentuose. (...) Jeigu šis biudžetas būtų nepriimtas, žinoma, reikėtų daryti tam tikras išvadas. Aišku, klausimas, dėl ko nebūtų priimtas, bet jeigu tai parodytų, kad Seime nebėra daugumos, reiškia, Seime turi formuotis kažkokia nauja dauguma“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
M. Majauskui siūlant PVM lengvatą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paprašė Vyriausybės skubiai pateikti išvadą dėl jos poveikio 2023 metų biudžetui. Ji remiasi tuo, kad įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu.
Vyriausybė išvadas Seimui turi pateikti per keturias savaites.
Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną. Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22-ąją, tačiau kol kas ši data oficialiai nepatvirtinta.
I. Šimonytė: mažesni mokesčiai lengvatų poreikio nepanaikintų
Kai kuriems ekonomistams siūlant sumažinti PVM tarifą, kad verslui nereikėtų prašyti lengvatų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad toks sprendimas nepanaikintų lengvatų poreikio, o pati idėja yra neefektyvi.
„Tai skamba gražiai, bet praktiškai, gaila, gyvenimas šito sprendimo efektyvumo nepatvirtino“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė.
Kaip pavyzdį ji pateikė pelno mokesčio mažinimą ir vėliau jam taikytas lengvatas.
„Aš žinau, kad visada būna kaip: iš pradžių panaikinamos visos lengvatos ir sumažinamas tarifas, o paskui visos lengvatos sugrįžta. Pasižiūrėkite į pelno mokestį, kuris 2001 metais tokiu principu buvo priimtas. Tai per tą laiką į pelno mokesčio įstatymą sulipo praktiškai visos lengvatos, kurios jame buvo tada, kai tarifas buvo 24 procentai“, – sakė I. Šimonytė.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis anksčiau teigė, kad sumažinus PVM tarifą nuo 21 proc. iki 17 proc. jokiam verslui nereikėtų prašyti lengvatų.
