Gintarės Skaistės vertinimu, apribojus kompensacijas, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių suvartojimo būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai. Visgi ji sako, kad tokia tvarka galėtų atsirasti kitų metų antrąjį pusmetį.
„Kalbant apie galimybę diferencijuoti ji visgi galėtų atsirasti nuo antrojo pusmečio, jei taip apsispręstume. Man atrodo, tiek laiko užtektų nepriklausomiems tiekėjams prisitaikyti, įsivesti dvigubą kainodarą, turėti programinę įrangą, kuri reikalinga, bet tokie sutarimai turėtų atsirasti šių metų pabaigoje“, – ministerijos surengtoje diskusijoje „2023 metų valstybės biudžetas: iššūkiai ir galimybės“ ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pastebi, kad kitais metais mažiau paramos priemonių turėtų būti taikoma horizontaliai – visiems gyventojams ir visam verslui, nes pagalbos jiems gali prireikti ilgesnį laiką.
„Kalbant apie priemones skatinti verslui, gyventojams matome, kad įvertinta esama ekonominė ir geopolitinė situacija, bet žiūrint į augančias palūkanų normas, skolinimosi mastus, tos priemonės turėtų būti taiklesnės“, – renginyje sakė M. Macijauskas.
„Mažiau taikymo horizontaliai, visiems gyventojams ar visam verslui, tokiu atveju gal ir sutaupant šiek tiek ir žiūrint į ilgesnę perspektyvą, gali būti poreikis numatytas priemones dar pratęsti ilgesniam laikotarpiui, nes tiek žaliavų, tiek energijos kainos gali tiek augti, tiek išsilaikyti ilgesnį laikotarpį aukštos, tiek ir galbūt Europos Komisijai priėmus tam tikrus sprendimus, jos gali mažėti“, – pridūrė jis.
Tuo metu G. Skaistė teigė, kad kainų augimas yra beprecedentis, turintis įtakos tiek mažas, tiek vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
„Priemonės visada gali būti taiklesnės, bet kainų augimas yra tiek beprecedentis, kad daro poveikį ne tik mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, pasitelkiant dabar numatytas priemones, žmonėms taip pat duodama laiko prisitaikyti prie situacijos ir priimti kitus sprendimus, pavyzdžiui, įsigyti ne iškastinio kuro katilus, saulės elektrines ir panašiai.
„Visa Vyriausybės politika – tiek šitos, tiek kitų, buvusių, buvo, kad elektra skatinama kaip mažiau taršus energijos būdas. (...) Šiuo metu pasakyti, kad tik dalis kainos bus kompensuojama, o visa kita bus jūsų problema, kad jūs savo laiku padarėte sprendimus, link kurių jus stumtelėjo Vyriausybės politika, yra ir filosofinis klausimas“, – kalbėjo G. Skaistė.
Valstybės kontrolierius pastebėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbu nepamiršti, jog skolas reikės grąžinti visiems mokesčių mokėtojams su „pakankamai reikšmingomis palūkanomis, kurios vis dar auga“.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas taip pat teigė manantis, jog padedant namų ūkiams ir įmonėms valdžios priemonėms trūksta tikslumo.
„Kai kalbame apie didesnį tikslumą, galima prisiminti du klasikinius elementus, kaip tai pasiekiama. Bandoma susieti pagalbą su namų ūkių pajamų lygiu, mažiau pagalbos teikti tiems, kurie stipresni ekonomiškai. Klausimas, kokiu būdu tą diferencijuoti. Kitas būdas – susieti pagalbą su vartojimo lygiu, didesne pagalba suteikti minimaliam, reikalingam energijos vartojimo kiekiui ir kas tai viršija, tada pagalba galėtų būti mažesnė“, – diskusijoje sakė A. Dabušinskas.
„Norėtume, kad sprendimai, kuriems naudojami finansiniai resursai, būtų pagrįsti duomenimis ir mūsų analitiniais pajėgumais. Čia pasirengimo yra mažoka“, – pridūrė jis.
Anot jo, tikėtina, jog penktadaliui namų ūkių tokios pagalbos, kokia numatyta dabar, neprireiktų.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad kitąmet neapibrėžtumas bus labai didelis, todėl reikia atitinkamai reaguoti, kad ekonomika atsilaikytų. Pasak jos, horizontalios priemonės gyventojams dabar yra svarbios siekiant išvengti socialinių neramumų.
„Tai nėra ekonominės prigimties krizė, tai geopolitinės apimties krizė ir vienas iš kanalų, kaip tas energetinis karas vyksta – tai siekiant supleišėti Europą tiek politiškai, tiek sukelti vidinius neramumus šalių visuomenėse, sukiršinti proeuropietiškas politines jėgas ir visuomenes nuteikti prieš jas. Natūralu, kad vyriausybės privalo imtis priemonių, kaip tam pasipriešinti“, – sakė ekonomistė.
„Kalbant apie gyventojus, čia yra kertinis dalykas išvengti socialinių neramumų, kurie išvirstų į rimtas grėsmes. Iš kitos pusės, ekonomistai mato tame daug precedento kūrimo problemų, kurios ilguoju laikotarpiu gali grįžti irgi nesuvaldomu grįžtamuoju ryšiu“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad priemonės verslui kompensuojant dalį elektros kainos yra logiškos, jis taip pat sutiko, kad gyventojams jos turi būti horizontalios, siekiant neskaldyti visuomenės.
„Yra logiška, ir mano pasiūlymas buvo, kas liečia elektros kainas, – fiksuoti, padaryti vidurkį, kad ir verslas mokėtų dalį rizikos, ir valstybė. Manome, tas virš 24 centų fiksavimas veikia ir psichologiškai. (...) Vidurkį išvedus dar nepasiekėme 24 centų per pastarąsias dvi savaites, tai valstybė gal ir neturės prisimokėti ir prisidėti prie visų tų dalykų“, – sakė V. Janulevičius.
Anot jo, situacija su dujų kainomis pramonėje yra sudėtingesnė, tačiau jis taip pat sakė suprantantis, kad prisiimti atsakomybę valstybei ir užfiksuoti šiuos kaštus būtų sudėtinga.
„Kalbant apie žmones, horizontalios priemonės yra logiškos, gal jos neatspindi ir kažką buvo galima sutaupyti, bet bet koks karpymas, sutaupymas ar perdėliojimas iššaukia diskusiją viduje, ar mums reikia toliau skaldyti mūsų visuomenę, manau, ne. Šiandien svarbu turėti vienybę, ji su horizontaliomis priemonėmis šiek tiek išsilygina“, – sakė V. Janulevičius.
I. Šimonytė: parama turi būti greita
Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansinės paramos už itin pabrangusius energijos išteklius gyventojams ir verslui svarbiausia buvo laikas – kainoms augant labai sparčiai parama turi būti greita, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Taip ji reagavo į kai kurių institucijų kritiką, kad Vyriausybės parama verslui ir gyventojams yra pernelyg bendra, o ja gali pasinaudoti ir pasiturintys žmonės bei finansiškai stiprios įmonės.
„Tą kritiką girdime ir vertiname, bet nėra taip, kad Vyriausybė siūlo tik biudžeto lėšomis visiems viską kompensuoti, bet siūlo judėti inkrementiškais žingsniais, kadangi kainų augimas yra kartais. Jeigu kainų augimas būtų 10–15 proc., žinoma, tas išlyginimas per pajamas yra logiškiausias, bet dabar, kai kalbame apie didelį kainų šuolį, vis tiek tų žmonių, kuriems pagal pajamas reikalinga parama, būtų tiek daug, kad pats mechanizmo ir laiko skyrimas tam, tiesą sakant, tokiomis aplinkybėmis, yra mažai efektyvus“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Anot jos, parama gyventojams suteiks laiko priimti sprendimus, kurie ateityje padės taupyti energiją.
„Per tą laiką žmonės gali padaryti sprendimus, kurių labai greitai negali padaryti. Imkime dujas: gamtinių dujų kompensuojama kainos dalis yra gana didelė, šiaip valstybei apsimoka visiems praktiškai remti dujinių katilų keitimą į kitokį energijos gamybos būdą, kas ir yra – paleista speciali priemonė, bet katilai per savaitę ar dvi savaites nepasikeičia“, – sakė premjerė.
I. Šimonytės teigimu, paramos būdas, kai dalį augančių kainų naštos prisiima gyventojas, o dalį – valstybė, yra subalansuotas.
„Čia yra balansuojamas tam tikras tos naštos pasidalinimas: kažkiek kainų didėjimo perkeliama vartotojams, tam tikrą dalį kompensuoja valstybė mokesčių mokėtojų pinigais“, – teigė I. Šimonytė.
Parama verslui, anot premjerės, taip pat skiriamos vertinant laiką ir kainų šuolį, todėl pasirinktas toks paramos būdas, kuris padėtų greičiausiai.
„Pirmiausia yra taiklumas prieš laiką, todėl, kad kainų šuolis yra labai didelis ir ten, kur reikia kurti specifines priemones, tam, kad jos būtų itin taiklios, tokiems dalykams, ypatingai jeigu kalbame apie apie verslą, reikia suderinti valstybės pagalbos schemą, kam, gaila, bet tenka skirti mėnesius, ne dienas, ne valandas, per kurias galima parengti vieną ar kitą sprendimą, bet tai yra ilgos procedūros, kurios atima labai daug laiko ir neleidžia problemų spręsti čia ir dabar“, – sakė I. Šimonytė.
„Dėl to sprendimai verslui pasiūlyti yra dvejopi: jie yra horizontalūs, bet laikini, ir tas labai aiškiai pasakyta, kad toliau jau bus sprendimai nutaikyti tik į tuos sektorius, kuriems pagalbos reikės papildomai, nes ir dabar dalis sprendimų yra toms veikloms, kurios energetiškai imlios, o kiti sprendimai yra horizontalūs, bet ne taiklūs ir brangūs“, – kalbėjo premjerė.
Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko banko atstovai ne kartą yra sakę, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, o lėšų naudojimas turėtų būti pagrįstas analitiniais duomenimis.
2023 metų biudžeto projekte energijos kainų kompensacijoms gyventojams numatyta 812 mln. eurų, o verslui – dar apie 230 mln. eurų.
