Beveik 172 proc. daugiau nei pernai. Tiek padaugėjo mokytis pradėjusių Užimtumo tarnybos klientų.
„Galimybe įsigyti naujas kompetencijas vis daugiau domisi Užimtumo tarnybos klientų, tiek bedarbių, tiek užimtų asmenų, kurie ketina keisti veiklos profilį ar siekia papildyti darbui būtinų papildomų žinių bagažą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovė Vaida Kamandulienė.
Populiariausia – socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programa. Ją visoje Lietuvoje pasirinko per 1 tūkst. žmonių. Naują kvalifikaciją ar kompetenciją daugiausiai ryžosi įgyti vyresni nei 40-ies žmonės.
„Labai svarbu kad jie jau turėję kitą kvalifikaciją. Jie turi labai daug patirties ir net pasidomėjau, kokių specialybių ateina žmonės mokytis. Yra netgi juristų, mokytojų, informacinių technologijų specialistų“, – vardijo Vilniaus Žirmūnų profesinio mokymo centro atstovė Regina Mieldažienė.
Populiariausios programos dėstytoja Vilniaus Žirmūnų profesinio mokymo centre sako, kad dažniausiai šias studijas renkasi prasmingą tikslą turintys asmenys.
„Tai žmonės, kurie nori kažką keisti savo gyvenime. Turėjau ir vidurinę mokyklą baigusiųjų, ir mokslo daktarų, kurie savo gyvenime keičia profesiją ir nori padėti žmonėms“, – kalbėjo Vilniaus Žirmūnų profesinio mokymo centro dėstytoja Audra Visockaitė.
Užimtumo tarnybos atstovė sako, kad išaugęs socialinio darbuotojo padėjėjo profesijos poreikis susijęs su aktualia šiandienos problema – senstančia visuomene.
Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro pedagogė sutinka, kad darbo rinkoje juntamas šios profesijos atstovų stygius.
„Paklausa darbo rinkoje didžiulė. Turbūt nebūna nė vieno mėnesio, savaitės, kada į mus nesikreiptų globos namai, slaugos namai, socialinių paslaugų centrai, kurie kviestų mūsų mokinius atlikti praktiką arba žadėtų iš karto juos įdarbinti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokytoja metodininkė Rūta Tukanienė.
Padaugėjo ir naujosios kartos programų studentų. Žiniatinklio programuotojais, interneto svetainių dizaino kūrėjais ar duomenų analitikais panoro tapti per 400 asmenų. Tokias profesijos dažniau rinkosi jaunimas.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ar kompetenciją iki 2026 m. gali įgyti per 19 tūkst. šalies gyventojų. Šiam tikslui skirta daugiau nei 70 mln. eurų.
