„Šiandien galime pasidžiaugti pirmaisiais Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu pasiekimais. Neabejoju, kad Lietuvai atidarius savo prekybos atstovybę Taipėjuje, mūsų darbas su šia perspektyvia rinka dar labiau intensyvės“, – komentare BNS teigė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.
Atstovybei vadovaus Paulius Lukauskas, jis į šias pareigas paskirtas dar rugpjūtį, o pačią atstovybę žadėta atverti rugsėjį.
Įstaiga vadinsis Lietuvos atstovybe Taipėjuje, o ne Taivane. Tokia praktika tarptautinėje bendruomenėje nusistovėjo siekiant vengti užuominų apie palaikomus tarpvalstybinius santykius su sala, kurią Kinija laiko savo dalimi ir žada ilgainiui atsiimti.
Lietuvos pareigūnai taip pat pabrėžia, jog atidaroma atstovybė bus prekybinė, o ne diplomatinė.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė pabrėžė, kad sprendimą dėl pavadinimo priėmė Lietuvos Vyriausybė, nurodant jos įkūrimo vietą – Taivano sostinę Taipėjų.
Pasak jos, svarbus yra ne atstovybės pavadinimas, o jos veiklos turinys, kad ji padės kurti Lietuvos ir Taivano verslo ryšius, vystyti bendradarbiavimą mokslo srityje.
„Ant durų užrašyta: „Lietuvos prekybos atstovybės ofisas“. Manau, tai yra svarbiausia ir prie to reikėtų prisirišti. Vyriausybė priėmė tokį sprendimą. Manau, kad diplomatine prasme ofiso sėkmė priklauso nuo turinio“, – BNS sakė J. Neliupšienė.
Pirmadienį Vilniuje oficialiai paskelbta apie pirmąją Taivano įsteigto Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondo investiciją.
Taivano fondas investuos į lietuvišką lazerių įmonę „Litilit“. Minėto fondo lėšos bus skiriamos bendrų įmonių kūrimui, investiciniams projektams ir startuoliams aukštųjų technologijų srityse.
Numatyta skirti 3,5 mln. eurų įmonei „Litilit“. Apie tai pirmadienį vykusiame Taivaniečių atstovybės renginyje pranešė atstovybės vadovas Ericas Huangas.
„Nuspręsta investuoti 3,5 mln. eurų į lietuvišką lazerių įmonę „Litilit“ ir jos plėtrą“, – renginyje sakė E. Huangas.
Anot jo, iki metų pabaigos turėtų būti patvirtinti dar keli tarpusavio bendradarbiavimo sandoriai. Tuo metu ateinantiems ir dar kitiems metams, E. Huango teigimu, taip pat numatyti „daug potencialių finansavimo atvejų“.
Be to, E. Huangas informavo, kad Taivanas bendradarbiaus su Lietuvos aukštųjų technologijų įmone „Teltonika“ bei investuos apie 10 mln. eurų į įmonės pajėgumus gaminti puslaidininkių produktus. Detalesnės projekto detalės, anot jo, turėtų paaiškėti ateinančiomis savaitėmis.
„Tai reikšmingas pasiekimas mūsų, kaip patikimų partnerių, strateginiam bendradarbiavimui technologijų srityje“, – kalbėjo E. Huangas.
Taip pat pirmadienį Taivanas oficialiai patvirtino, kad Lietuvos kiaušinių, pieno ir žuvies produktų gamintojai gali eksportuoti savo produkciją į šią šalį.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad 3,5 mln. eurų investicija į Lietuvos įmonę yra „gera pradžia“ tolesnėms Taivano investicijoms šalyje.
„Lietuvoje didžiuojamės savo lazerių pramone, kuri gerai žinoma visame pasaulyje. Tikiuosi, kad Taivanas taps svarbiu sektoriaus partneriu“, – sakė A. Armonaitė.
Taivano eksporto ir importo bankas „Eximbank“ artimiausiu metu planuoja suteikti garantiją dviejų bendrus verslus vykdančių Lietuvos ir Taivano įmonių paskoloms. Bendra paskolų suma siekia 9 mln. eurų.
A. Armonaitė sako, kad Lietuva turi tikslą stiprinti savo pozicijas šiame Azijos regione, plėsti lietuviškų lazerių ir biotechnologijų, o taip pat maisto produktų eksportą.
„Taivano verslo investicijos yra labai laukiamos Lietuvoje, kuri tęsia ambicingą tikslą pradėti puslaidininkių gamybą šalyje, dar labiau sustiprinti savo lazerių ir kitų inovatyvių technologijų gamybos sektorių“, – sakė ministrė.
Ėmus gilėti Lietuvos ir Taivano ryšiams, pernai rudenį Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė.
Kinija tokį žingsnį palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei ir sumenkino su šalimi diplomatinius ryšius, ėmėsi prekybos ribojimų.
