Dirba įvairiuose sektoriuose
Lietuvoje šiuo metu – daugiau kaip 69,4 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Užimtumo tarnyboje registruota 4591 ukrainietis.
„Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino beveik 19,7 tūkst. ukrainiečių, tai yra pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Nuo karo pradžios daugiau kaip 10,6 tūkst. ukrainiečių įdarbino šalies Užimtumo tarnyba. Šiuo metu šalies darbdaviai siūlo 2,2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams“, – portalui lrytas.lt pasakojo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Daugiausia ukrainiečių dirba gamybos, statybos, transporto ir sandėliavimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityse.
„Tai – įmonių veiklos, kur nuolat yra didelis darbuotojų poreikis, taip pat pagal darbų pobūdį ir specifiką ne visose darbo pozicijose reikalinga mokėti lietuvių kalbą“, – aiškino M.Jankauskienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba 1,6 tūkst. arba 8 proc. ukrainiečių. Jie dirba verslo ir administravimo specialistais, sveikatos specialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, o taip pat mokymo specialistais, IT specialistais, fizikos inžinerijos specialistais, teisės, socialinės srities ir kultūros specialistais.
„Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba didžioji dalis – 12 tūkst. – ukrainiečių. Jie dirba klientų aptarnavimo specialistais, pardavėjais, statybininkais, metalo apdirbimo specialistais, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, vairuotojais“, – tikino Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.
Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba apie 4,5 tūkst. ukrainiečių, t. y., maždaug ketvirtadalis dirbančiųjų. Dauguma jų dirba biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais, žemės ir miškų ūkio darbininkais, maisto ruošimo, pagalbiniais darbininkais.
„Dažniausiai atvykę ukrainiečiai nori dirbti tokį darbą, kokį dirbo savo tėvynėje. Tačiau stebima, kad nemažai kvalifikaciją turinčių ukrainiečių renkasi siūlomus darbus ir ne pagal turimą išsilavinimą“, – pridūrė M.Jankauskienė.
Susiduria su sunkumais
Pašnekovė atskleidė, kad ukrainiečių įdarbinimo procesuose dažniausiai problemų kyla dėl lietuvių kalbos nemokėjimo. Kvalifikacijos nepripažinimas irgi neretai yra kliuvinys rasti kvalifikuotą darbą ir stabdys nesiimti nekvalifikuoto.
Į Lietuvą atvyko daugiausiai moterų su nepilnamečiais vaikais ir kitais artimaisiais. Joms neretai kyla sunkumų suderinti darbą su kartu atvykusių artimųjų slauga (tėvai, seneliai) ir vaikų priežiūra, ypač kalbant apie pamaininį darbo pobūdį.
Kai kuriose šalies vietovėse, kur įsikūrė ukrainiečiai, trūksta vaikų priežiūros įstaigų.
„Kitos neįsidarbinimo priežastys – netenkina darbo sąlygos ir apmokėjimas, per ilgos kelionės iš nutolusių vietovių ar būsto problemos“, – vardijo M.Jankauskienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius įvardijo dar vieną problemą, su kuria susiduria dažnas ukrainietis Lietuvoje.
„Sudėtingiausias dalykas šiandien yra būstas. Deja, situacija nepagerėjo. Šiandien surasti gyvenamąjį plotą ukrainiečiams yra per brangu, nes atlyginimai ne visuomet atitinka galimą nuomą. Dėl to daugelis žmonių išvažiuoja į regionus, kur yra lengvesnė situacija su būstu. Didmiestyje jiems dažnai išsinuomoti per brangu“, – komentavo jis.
Alga – iki 2 tūkst. eurų
Lietuvoje dirbančių ukrainiečių atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį, priklausomai nuo darbo pobūdžio. Vidutiniškai mūsų šalyje dirbantis ukrainietis rugsėjį per mėnesį uždirbo apie 1050 eurų „ant popieriaus“.
Užimtumo tarnybos atstovė aiškino, kad ukrainiečiai darbe dažniausiai labai stengiasi, yra motyvuoti, darbštūs.
„Nuo pirmųjų atvykusių ukrainiečių stebime jų motyvaciją ir pastangas kuo greičiau dirbti, dažnai net ne pagal įgytą kvalifikaciją ir išsilavinimą bei darbo patirtį. Elgsena darbo paieškoje ir požiūris į darbą bei pastangos, kiek įmanoma, būti nepriklausomiems ir naudingiems, rodo, kad tai – darbšti ir ori tauta. Dažnai gali būti pavyzdys mūsų kai kuriems ilgai nedirbantiems tautiečiams“, – pabrėžė M.Jankauskienė.
Jos žodžiams antrino ir Pramonininkų konfederacijos vadovas V.Janulevičius. Jis tikino, kad pramonės srityje dirbančiais ukrainiečiais nusiskundimų nėra.
„Kaip darbuotojai jie yra tikrai geri. Žinoma, būna įvairių žmonių, ukrainiečiai – ne išimtis. Bet daugiausia gerų atsiliepimų. Aišku, mes kalbame daugiausia apie moteris, tačiau jos puikiai dirba ir pramonėje“, – pabrėžė V.Janulevičius.
Pramonės sektorių ukrainiečiai renkasi dažniausiai dėl to, kad nemoka anglų kalbos, kuri dažnai reikalinga dirbant kitose srityse.
„Manyčiau, gamyklose jiems žymiai paprasčiau pritapti negu paslaugų sektoriuje, nes mūsų šalyje yra jaunų lietuvių, kurie nekalba rusiškai, tad ukrainiečiams reikia žinoti anglų kalbą, o vyresni dažnai jos nežino. Kalbos nemokėjimas – barjeras paslaugų sektoriuje. Gamyboje to tikrai nėra, ten nereikia tiek daug bendravimo“, – aiškino vyras.
Į pramonės sektorių ukrainiečius vilioja ir didesnės algos.
„Gamybinėse įmonėse beveik nėra minimalių algų. Pramonininkų konfederacijos įmonėse yra 300 tūkst. darbuotojų, iš jų gal tik 16 tūkst. gauna minimalų atlyginimą“, – teigė pašnekovas.
