Vis dėlto senųjų Europos valstybių patirtis liudija, kad būtent tradicinė, vokiško tipo pameistrystė arba vadinamasis dualinis mokymas yra vienas iš veiksmingiausių būdų, padedančių profesiją įgijusiems jauniems žmonėms po mokslų iš karto įsidarbinti.
Naudos tai suteikia ir įmonėms, dalyvaujančioms dualinio mokymo sistemoje, nes darbdaviai būna patenkinti pas juos įsidarbinančių darbuotojų kvalifikacija.
Įmonėms reikia profesionalų
„Gana dažnai Lietuvoje darbdaviai turi pretenzijų profesinių mokyklų absolventams, nes priėmę juos į darbą pamato, kad šie neturi kompetencijų – neturi jokios darbo patirties.
Kitokia situacija būna tokiais atvejais, kai įdarbinami jaunuoliai, kurie mokėsi profesinėse mokyklose bei kartu pagal pasirinktą profesiją dirbo tos srities įmonėse pagal pameistrystės darbo sutartis.
Darbo rinkai jie būna parengiami labai gerai,“ – į darbdavių poziciją stojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) Ekonomikos plėtros departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas Linas Kadys.
Pameistrystė – profesinio mokymo organizavimo būdas, kuris, atrodytų, labiausiai turi rūpėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pameistrystė rūpi nė kiek ne mažiau.
„Mūsų ministerijos užduotis – investicijų pritraukimas į Lietuvą, o jos dažniausiai esti susijusios su gamybinėmis įmonėmis, vokiško kapitalo – taip pat. Būtent šios įmonės turi pameistrystės organizavimo ir profesijos mokymo tradicijas.
Lietuvoje daug yra įmonių, kurios nori pakelti besimokančių jaunuolių profesinio parengimo lygį, o tai daryti jos galėtų ir priimdamos mokytis pameistrystės būdu, tačiau nežino, kaip tai padaryti“, – kalbėjo L.Kadys.
Vokietijoje, turinčioje senas pameistrystės tradicijas, šis mokymo būdas ypač stropiai reglamentuotas.
Joje veikia Vokietijos prekybos, pramonės bei amatų rūmai, kuriuose įmonių narystė yra privaloma bei kuriems valstybė yra delegavusi tam tikras funkcijas. Būtent šie rūmai turi didelį indėlį organizuojant pameistrystę.
„Lietuvoje situacija – kitokia, mūsų šalyje veikiantys Prekybos, pramonės bei amatų rūmai tokio vaidmens neturi. Nėra ir kitos institucijos, kuri atliktų analogiškus darbus, kokius daro minėta organizacija Vokietijoje.
Apskritai dualinis mokymas pas mus nepasiekė tokios apimties, kokios reikėtų,“ – užsiminė pašnekovas.
Nemenki iššūkiai
Dualinio mokymo sistemoje yra keli dalyviai – jaunuoliai mokosi ir profesinėje mokykloje, ir dirba įmonėje, su kuria sudaroma pameistrystės darbo sutartis. Teisės aktai numato, kad teoriniams mokslams tenka skirti 30 proc. studijų laiko, likusią dalį – mokantis su profesijos meistru ir dirbant įmonėje.
Pasak L.Kadžio, įmonėms dar labai stinga žinių, kaip jos turėtų organizuoti pameistrystę, o nežinojimas kelia baimę. Štai todėl, norint joms pagelbėti, buvo sukurtas ES fondų finansuojamas „Dual-Pro“ projektas, skirtas padėti įmonėms bei įstaigoms sukurti prielaidas pameistrystei.
Įmonėms svarbu pasirengti taip, kad galėtų organizuoti mokymą. Vadinasi, jos turi turėti meistrų, gebančių mokyti mokinius, taip pat reikia taip pasirengti, kad meistrai galėtų atsitraukti nuo savo tiesioginio darbo, jos turi turėti ir mokymo bazę.
„Be to, ne kiekviena įmonė gali užtikrinti, kad būtų suteiktos visos kompetencijos, kurios numatytos profesijos mokymo programose. Lietuvoje juk vyrauja nedidelės įmonės – nėra tokių didelių gamyklų kaip kad Vokietijoje, kuriose būtų galima įsigyti pilną kvalifikaciją, pavyzdžiui, metalo apdirbimo srityje.
Svarbu yra ir tai, kad teisinis pameistrystės reglamentavimas nėra labai išsamus, ir jis yra labiau skirtas profesinio mokymo praktikos organizavimui mokyklose.
Tuo tarpu Vokietijoje būtent įmonės yra atsakingos už praktinį mokymą. Lietuvoje atsakomybė gi tenka tiems, kas turi licenciją – būtent mokymo įstaigoms, nors realiai „visas veiksmas“ vyksta įmonėse. Štai todėl įmonės bijo „prasidėti“ su pameistryste – bijo tos mokyklinės tvarkos“, – situaciją apsakė L.Kadys.
Svarbiausi projekto tikslai
Štai dėl to „Dual-Pro“ projektas turėjo du tarpusavyje susijusius tikslus.
Vienas jų – įsiūbuoti pameistrystę kaip mokymo būdą, o kad tai įvyktų, reikėjo įmonėms suteikti pagalbos.
Tad, pasitelkus projekto lėšų, įmonės buvo mokomos bei konsultuojamos, kaip jos galėtų dalyvauti dualinio mokymo programose.
„Vokietijoje dualinis mokymas – pameistrystės dalis – dažniausiai vyksta gamybinėse įmonėse, bet Lietuvoje situacija – kitokia. Pas mus kitokia ir ekonomikos struktūra, yra ir negamybinių įmonių, kurios domisi pameistrystės galimybėmis, pavyzdžiui, informacinių technologijų sektoriuje, apgyvendinimo, maitinimo, statybos sektoriuose ir kituose.
Projekto metu nebuvo jokių ribojimų – bet kokios įmonės galėjo dalyvauti mokymuose, jeigu tik domėjosi pameistrystės galimybėmis ir norėjo gauti informacijos apie ją bei konsultacijų. Pagrindinis jų motyvas – galimybė išsiugdyti kvalifikuotų darbuotojų. Dirbdami pameistriais ir mokydamiesi tokie žmonės pritampa prie kolektyvo ir pilnai pasirengia darbui“, – kalbėjo L.Kadys.
Ministerija į projektą jau įgyvendino – įmonių mokymai tęsėsi iki šių metų rugpjūčio pabaigos. Tačiau kai kurios veiklos, tikėtina, bus tęsiamos ir per naująjį finansinį ES periodą.
Vokiečių patirtis – Lietuvai
Kitas „Dual-Pro“ projekto tikslas – išanalizuoti Vokietijos patirtį bei sukurti rekomendacijas, kaip ją pritaikyti Lietuvoje.
Pasak L.Kedžio, tai nėra paprasta, nes Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi ne tik ekonomikos struktūra, bet nėra tokių verslą vienijančių organizacijų, kurios atliktų valstybės deleguotas užduotis.
Tuo tarpu Vokietijos prekybos, pramonės ir amatų rūmai tikrina ir vertina, kaip įmonės pasirengia pameistrystei, organizuoja egzaminus.
Kol kas nėra sumanyta, kas galėtų imtis tokios misijos – kokia verslo struktūra galėtų atlikti tokią funkciją. Užtat yra parengtos rekomendacijos Lietuvos politikams, kurie turėtų pasirūpinti, kad vokiško tipo pameistrystė atsirastų ir mūsų šalyje.
„Turime situacijos analizės tarpinius rezultatus, o jie rodo, kad neįmanoma absoliučiai viso vokiško pameistrystės modelio perkelti į visą Lietuvos profesinį mokymą. Tačiau vis dėlto galima perkelti nedidelę jo dalį ten, kur mokoma tam tikrų profesijų ir kur tokiu mokymu suintersuoti darbdaviai.
Tariantis su ekspertais galvojama, kaip tokią galimybę realizuoti. Galbūt bus verta atlikti pilotinį projektą – praktikoje išbandyti tai, ką siūlo ekspertai“, – sakė L.Kadys.
Televizijos laidas, skirtas pameistrystei, kviečiame peržiūrėti „Youtube“ paskyroje: https://www.youtube.com/channel/UCfyW8HAQ-iYnzvFY4ME_qgQ
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Valdymo koordinavimo centras. Projekto partneris – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
