BFK pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad nuo patogaus susisiekimo su ekonominės rinkomis priklauso ir Lietuvos investicinis patrauklumas.
„Lietuvos investicinis patrauklumas priklauso ir nuo patogaus susisiekimo su mūsų ekonominėmis rinkomis. Šiuo metu regione atsiliekame patogių, verslui tinkamų skrydžių pasiūla. Viena vertus tai gali atrodyti smulkmena, tačiau tai lemia pasirinkimą į kurią regiono šalį verta investuoti“, – Eltai teigė M. Majauskas.
Jis aiškino, kad skrydis į Tenerifę ar Antaliją šalies tikrai negelbės, kol Lietuva neturės patogių skrydžių į Londoną ir Frankfurtą. Pasak politiko, Investicinio fondo vadovas tikrai nesirenka skrydžio, kuriam reikia keltis 3 ryto, o grįžti namo galima atgaliniu tik po dviejų dienų“.
„Tokią situaciją Lietuvoje dabar ir turime. Kol Ryga sėkmingai vykdo verslo skrydžius patogiais laikais, tinkamomis kryptimis, mes stovime vietoje ir investuotojams negalime pasiūlyti patogaus susisiekimo“, – tvirtino BFK pirmininkas.
M. Majauskas tikino, kad aviacijos pramonei grįžtant į popandeminį lygį svarbu užtikrinti, jog nebūtų pamiršti ir verslo poreikiai. Todėl, anot jo, būtų verta plėsti tiesioginius skrydžius, jungiančius Lietuvos sostinę su kritinės ir reikšmingos svarbos ekonominiais taškais Europoje.
„Aviacija ypač svarbi regionams, kurių alternatyvios susisiekimo priemonės yra ribotos. Tokiems regionams priskiriama ir Lietuva. Pagal tarptautinius susisiekimo reitingus „The Global Competitiveness Report“ Lietuvai suteikta 87 vieta iš 141“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio šiemet pristatytose aviacijos gairėse iki 2030 metų numatyta pasiekti, kad Lietuva būtų pasiekiama ne mažiau kaip 150 krypčių, taip pat, kad IATA pasauliniame pasiekiamumo vertinimo reitinge Lietuva pakiltų bent per 10 pozicijų į 85, lyginant su 2019 m.
Lietuvos aviacijos sektorius, pagal numatytą planą, 2030 m. turėtų generuoti 5 proc. šalies BVP, būtų mažinamas ir aviacijos veiklos poveikis aplinkai, o Lietuvos oro uostų veikla – neutrali klimatui.
Planuojama, kad iki 2030 m. daugiau kaip 6 proc. į orlaivius tiekiamų degalų bus tvarūs, Vilniaus ir Kauno oro uostai sujungti greitąja „Rail Baltica“ vėže bei Lietuva taps orlaivių remonto paslaugų ir krovinių gabenimo oru lydere regione.
Numatomos ir galimybės Lietuvos aviacijos verslui plėsti veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir prioritetinėse rinkose bei tobulinama teisinė aplinka, o aviacijos verslas aktyviai įtraukiamas į aviacijos politikos formavimo procesus.
2023 metų valstybės biudžete nenumačius 5,9 mln. eurų skrydžių Lietuvai svarbiomis kryptimis skatinimui, Finansų ministerija ragina pinigų tam ieškoti perskirstant jau suplanuotas išlaidas. Susisiekimo ministerijos atstovas sako, kad tokių galimybių bus ieškoma.
Finansų ministerijos Biudžeto departamento vadovė Daiva Kamarauskienė sako, kad Susisiekimo ministerija turi ieškoti, kaip perskirstyti lėšas, kad jų liktų skrydžių skatinimo programai.
„Jeigu užsibrėžėme tą raudoną 5 proc. deficito liniją ir laikom, tai turime ieškoti tik viduje, nuo ko nuimti, gal kokios suplanuotos išlaidos turi mažesnį prioritetą ir kokios galimybės skirti šitai programai“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete aptariant verslo skrydžių ir krypčių plėtrą teigė Finansų ministerijos atstovė.
„Buvo pasirinkti kiti prioritetai, o finansinės galimybės yra tokios, kokios yra (...) Jeigu ieškoti perskirstymo galimybių, galime kartu su ministerija tą daryti“, – pridūrė D. Kamarauskienė.
Ji, be kita ko, priminė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo plėtros programoje 2023 metams numatyta virš 2 mln. eurų skrydžiams į Londono Sičio oro uostą.
Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba tvirtino, kad bus ieškoma galimybių kitų metų biudžete rasti finansavimą konsultantų pasiūlytam oro susisiekimo skatinimo modeliui, pagal kurį Lietuva planavo finansiškai remti maždaug 12 naujų skrydžių krypčių.
„Ieškosime tų galimybių“, – komitete žadėjo R. Dilba.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad verslininkas Lietuvoje išleidžia apie 1,5 tūkst. eurų per dieną.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas išvardijo verslui tinkamiausių skrydžių kryptis: Londonas, Berlynas, Diuseldorfas, Frankfurtas, Miunchenas, Skandinavijos šalių sostinės, Varšuva, Viena, Amsterdamas, Madridas, Paryžius.
„Tokios būtų pagrindinės kryptys į šalis, iš kurių pas mus pasiekia daugiausia investicijų“, – komiteto posėdyje teigė R. Valiūnas.
Pagal Jungtinės Karalystės įmonės „Informa Markets“ parengtą rizikos su oro bendrove pasidalijimo modelį valstybė finansiškai remtų jai strategiškai svarbias naujas kryptis. Investicija tiek oro uostui, tiek oro bendrovei turėtų atsipirkti ilgiausiai per 10 metų.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis spalį pranešė, kad dėl lėšų stygiaus vėlesniam laikui atideda oro susisiekimo skatinimo modelį, kuris turėtų dešimtmetį užtikrint susisiekimą oru bent 10 Lietuvai svarbių krypčių, tarp kurių būtų Paryžius, Amsterdamas, Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Roma.
Susisiekimo ministro liepą patvirtintose Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030-ųjų nurodoma, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuva tiesioginiais skrydžiais turėtų būti pasiekiama iš bent 150 miestų.
