Finansinės lengvatos – tarsi greitai plintanti infekcija: Vyriausybė dirgliai reaguoja į naujus siūlymus

Seimo narių biudžetinio pageidavimų koncerto tradicija nenunyko ir šiemet – jie pateikė siūlymų, kuriuos tenkinant papildomai prireiktų daugiau nei milijardo eurų. Dar per 200 mln. eurų reikėtų rasti Seimo komitetų siūlymams.

Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>Lrytas.lt koliažas.
Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>Lrytas.lt koliažas.
Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>Manto Repečkos nuotr.
Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>Manto Repečkos nuotr.
Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>D.Umbraso nuotr.
Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>D.Umbraso nuotr.
Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
G.Skaistė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Skaistė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Nov 10, 2022, 8:37 AM

Tiesa, ankstesniais metais biudžeto projektai būdavo apauginami ir dar daugiau išlaidų reikalaujančiais sumanymais, bet paprastai dauguma jų atmetami, ypač kai juos teikia opozicijos atstovai.

Nieko ypač naujo ir šiemet, kai kybo krizės debesys, tik Vyriausybė gal dirgliau nei ankstesniais laikais reaguoja į visus siūlymus, kurie didintų išlaidas.

Konservatoriai paklusnumą Vyriausybei iškėlė net aukščiau laisvo parlamentaro mandato. Žinoma, formaliai toks reikalavimas nėra neteisėtas, nes grindžiamas partine drausme, o ne teisiniu įpareigojimu, bet tai atspindi valdančiųjų nervingumą ir vidinę įtampą.

Tarp galimų nusižengėlių atsidūrė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M.Majauskas ir dar trys konservatoriai, parėmę valdantiesiems priklausančios Laisvės frakcijos siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms taikyti ne pusmetį, kaip sutinka Vyriausybė, o visus metus.

Vis dėlto grasinimai net šalinti nepaklusniuosius iš konservatorių gretų greičiau tik politinio oro virpinimas, o ne realus valdančiųjų aižėjimas.

Vargu ar galutinai priimant biudžetą valdančiojoje daugumoje atsirastų maištininkų, kurie pasipriešintų Vyriausybės valiai.

Daugiausia opozicijai priklausantys Seimo nariai siūlo papildomai skirti lėšų sporto kompleksams ir kitoms pradėtoms ar planuojamoms statyboms jų rinkimų apygardose, keliams, turizmui, medikams, ugniagesiams ir daugybei kitų reikmių, kurios turbūt būtų naudingos visuomenei, bet Vyriausybė joms nenumačiusi finansavimo.

Net 657 mln. eurų opozicijos parlamentarai prašo papildomai skirti Kelių priežiūros ir plėtros programai. Be abejo, kas nenorėtų geresnių kelių, bet Vyriausybė sako, kad dabar netinkamas laikas tiek daug lėšų jiems skirti papildomai, ir šis siūlymas, kaip ir kone visi kiti biudžeto projektu nenumatyti išlaidavimai, Seime bus atmesti.

Tvyrant geopolitinėms grėsmėms galima suprasti valdančiųjų užsispyrimą neleisti labiau didinti biudžeto išlaidų, nei suplanavo Vyriausybė. Pavyzdžiui, neterminuota PVM lengvata maitinimo, kultūros, pramogų, sporto veiklai, Finansų ministerijos (FM) skaičiavimais, biudžetui per metus kainuotų 130 mln. eurų, o tai nemenka skylė, ypač krizės atveju.

Ilgiau tęsti PVM lengvatą siūlantys Seimo nariai aiškina, kad biudžetas iš to gal net daugiau laimėtų nei netektų, nes antraip verslas labiau lįs į šešėlį ir nieko nemokės.

Bet finansų ministrė G.Skaistė kalbas, kaip menkesni mokesčiai ištrauks verslą iš šešėlio, vadina legenda.

Gal biudžeto netektys dėl šios PVM lengvatos būtų mažesnės, nei skaičiuoja FM, bet ir tokių nuostabių jos vaisių, kaip aiškina lobistai, taip pat nevertėtų tikėtis. Tačiau ar Vyriausybė turėtų taip kategoriškai prieštarauti visoms, net ir smulkioms, išlaidoms, jei jos suplanuotos ne ministerijų kabinetuose?

Aišku, finansinės lengvatos ir paskatos – tarsi greitai plintanti infekcija: kai ką nors valstybė duoda vieniems, tuoj pat panašių malonių užsigeidžia ir kiti.

Kai 9 proc. PVM lengvatą pasiūlyta tęsti neribotą laiką maitinimo verslui, sporto veiklai ir iš kultūros renginių uždirbantiems fiziniams asmenims, o tai taikoma pirmiausia atlikėjams, sujudo ir kiti kultūros sektoriaus atstovai.

Keliolika įvairių meno sričių kūrėjus vienijančių asociacijų kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentūrą ir Seimą klausdamos, kodėl PVM lengvata numatyta tik atlikėjams.

Matyt, tokie klausimai nėra iš piršto laužti. Iš tiesų per pandemiją varžyta visa kultūros veikla, buvo atsisakoma užsakymų menininkams.

Tokie meno kūriniai kaip knyga ar kino filmas kartais kuriami ir keletą metų, bet honoraras kūrėjams sumokamas baigus darbą už visą laiką ir jie tampa PVM mokėtojais.

Be to, technologiškai brangesnių kūrinių, kaip antai skulptūrų, gamybos išlaidos gerokai didesnės nei autoriams tenkantis honoraras, bet jie taip pat turi mokėti PVM.

Dėl PVM lengvatos maitinimo verslui, FM skaičiavimais, biudžetas kitais metais neteks beveik 60 mln. eurų, o tokia pat priemonė kultūros, sporto ir pramogų įmonėms atsieis tik apie 5,5 mln. eurų.

Jei dar būtų išgirsti ir kitų meno atstovų prašymai ir jiems taikyti šią lengvatą, našta biudžetui gal išaugtų vos keliais šimtais tūkstančių eurų ir, atrodytų, geriau būtų nepykdyti rašytojų ar skulptorių, kurie galbūt manys, jog valdžia labiau myli muzikantus nei juos.

Bet Vyriausybė turbūt bijo, kad patenkinus vienų prašymus iškart pasipils dar šimtas.

Šiaip ar kitaip, taupyti reikėtų ne aklai, o gerai apskaičiavus. Sostinės meras R.Šimašius jau buvo sumanęs šįmet atsisakyti artėjančiam Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtos išskirtinės eglės.

Paaiškėjo, kad jau per vėlu stabdyti planus. Bet dėl to, ko gero, bus daugiau naudos nei išlaidų – Vilnius pateko į turistus traukiančių „National Geographic“ ir „Trip Advisor“ rekomenduojamų aplankyti miestų sąrašą, jie kviečiami aplankyti stilingumu garsėjančią mūsų miesto eglę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.