Seimas valstybės biudžeto projektą grąžino Vyriausybei: įvardijo, kada prie jo sugrįš dar kartą

Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.

Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>Lrytas.lt koliažas.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>Lrytas.lt koliažas.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>Lrytas.lt koliažas.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>Lrytas.lt koliažas.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>T.Bauro nuotr.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pirmą kartą apsvarstęs 2023-ųjų valstybės biudžeto projektą Seimas ketvirtadienį jį grąžino Vyriausybei.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Butkevičius, S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Butkevičius, S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Gapšys.<br>Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.
V.Gapšys.<br>Dainiaus Labučio/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 10, 2022, 6:51 AM, atnaujinta Nov 10, 2022, 1:28 PM

Ministrų kabinetas dabar vertins komitetų bei parlamentarų siūlymus ir teiks Seimui patikslintą biudžeto projektą.

Kaip sakė Seimo plenariniam posėdžiui pirmininkavęs Paulius Saudargas, antrasis svarstymas turi vykti ne vėliau kaip po 15 dienų.

Įvertino biudžeto projektą

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad kitais metais numatytas spartus pensijų ir minimalios mėnesio algos augimas – ji per dvejus metus didėja apie 30 procentų.

Pasak M. Majausko, kultūros darbuotojų ir statutinių pareigūnų pajamos „į rankas“ vidutiniškai didės 120 eurų, mokytojų – 150 eurų, gydytojų rezidentų – 160 eurų, gydytojų – 170 eurų.

„Taip pat sparčiai didinamas bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai“, – teigė jis.

Seimo Audito komiteto pirmininko Zigmanto Balčyčio teigimu, kompensavimo už elektrą ir dujas tvarka, kai jos mokamos visiems namų ūkiams, nevertinant jų pajamų ar suvartojamo energijos kiekio, yra per brangi, neefektyvi ir neskatinanti taupyti bei investuoti į saulės ir vėjo jėgaines.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlė Vyriausybei į valstybės biudžeto projekto rengimą labiau įtraukti Seimui pavaldžias institucijas, kad būtų patenkintas jų finansavimo poreikis.

„Kasmet Seimui svarstant biudžeto projektą Seimui atskaitingos institucijos prašo skirti papildomus asignavimus joms pavestoms funkcijoms vykdyti, tačiau jų prašymus svarstantys komitetai neturi pakankamai duomenų apie galimus lėšų šaltinius, būtinus nurodyti atliepiant institucijų asignavimų poreikį“, – tvirtino jis.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pabrėžė, kad kitais metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti švietimui ir mokslui, pasieks 5 procentus.

„Tai didžiulis pasiekimas mūsų šaliai. Tai svarbiausia investicija į žmones“, – Seimui pristatydamas komiteto išvadą dėl 2023 metų biudžeto teigė A. Žukauskas.

Pasak jo, Lietuvoje mokytojų atlyginimai šiuo metu yra sparčiausiai augantys tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šalių, o valstybės biudžeto asignavimai moksliniams tyrimams turbūt yra vieni didžiausių pasaulyje: „Antri metai lėšų augimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai po bemaž 30 procentų.“

„Darbietis“ Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad biudžetas nėra „išskirtinai geras ar blogas“, dauguma išlaidų užprogramuotos ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų: „Negali sustabdyti nei krašto apsaugos sistemos, nei ligoninių finansavimo.“

„Apie 20 proc. siekianti infliacija suvalgys visas padidėjusias pajamas“, – tvirtino V. Gapšys.

Parlamentaro, dirbančio Biudžeto ir finansų komitete, skaičiavimais, infliacija per metus į biudžetą sugeneruos apie 900 mln. eurų pajamų vien iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Lietuvos regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis kitų metų biudžetą vadino „šalpos biudžetu“.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius siūlė valdantiesiems labiau rūpintis, kad viešaisiais pinigais nebūtų skatinama infliacija, nes ji dabar jau yra didžiausia visoje ES. Pasak jo, kitais metais ilgalaikės išlaidos, kurios nebus padengtos pajamomis, sieks 1,2 mln. eurų.

„2023 metų biudžetas, manau, viršija lūkesčius esamomis sąlygomis, turint galvoje kontekstą, infliaciją, karą Ukrainoje, energetikos išteklių augančias kainas“, – tvirtino A. Butkevičius.

Vienu atveju socialdemokratai gali svarstyti savo paramą biudžetui

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas tvirtina, kad frakcijos siūlymas sulyginti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir minimalią mėnesinę algą (MMA) yra esminis biudžeto projekte. Pasak jo, jeigu bus išreikštas Vyriausybės palaikymas tokiam siūlymui, socialdemokratai svarstys savo paramą biudžetui.

„Mūsų frakcija siūlo didinti žmonių pajamas prilyginant NPD prie MMA. Tai leistų padidinti dabar minimalią algą gaunantiems žmonėms pajamas daugiau nei 120 eurų ir tai atlieptų augančias kainas. Tuo tarpu Vyriausybė renkasi didesnę dalį skirti per universalią kilovatvalandės kompensaciją ir manome, kad tai nėra visiškai teisinga, nes tie žmonės, kurie gauna pinigų, gaus lygiai tą pačią paramą, kaip ir tie, kurie gauna mažas pajamas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Paluckas.

„Jei bus atsižvelgta, mes svarstysime savo paramą biudžetui. Yra ir kitų pasiūlymų, kurie savo finansine išraiška yra mažesni, bet ne mažiau reikšmingi. Vertinsime visumą“, – pridūrė jis.

Parlamentaras pažymėjo, kad tai yra ne Seimo narių, o visuomenės pageidavimai išsakant problemas, kur trūksta finansavimo.

„Tuos dalykus Vyriausybė subalansuos, pasverdama, kiek reikia didinti biudžeto deficitą, kiek verta skolintis ir kokias investicijas socialines ir infrastruktūros reikia padaryti. Natūralus procesas“, – sakė jis.

Tikisi, kad biudžeto priėmimas bus sklandus

Finansų ministrė Gintarė Skaistė prieš posėdį sakė besitikinti, kad jo priėmimas bus sklandus, tačiau ją stebina tai, kad kritikuodami didelį biudžeto deficitą Seimo nariai prašo apie pusantro milijardo eurų papildomų išlaidų arba siūlo įvairių lengvatų.

Pagrindiniai 2023 metų biudžeto prioritetai, pasak ministrės – energetikos krizės sprendimas bei investicijos į atsinaujinančią energetiką, taip pat finansavimo didinimas krašto apsaugai, sąjungininkų priėmimui.

Pasak jos, augant energijos ir kitoms kainoms, per pusantro milijardo eurų skiriama žmonių pajamų didinimui – didės minimalus darbo užmokestis, socialinės išmokos, pensijos.

Kitais metais daugiausia, apie 2 mlrd. eurų skiriama kompensacijoms už elektrą ir dujas, investicijoms į atsinaujinančią energetiką, saugumui, didinamas krašto apsaugos finansavimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad 2023 metų biudžeto projektas – rimtas žingsnis į priekį. Jis tikisi, kad biudžetą svarstant Seime kai kurie dalykai bus patobulinti, o tam pastangas sutelks tiek pozicija, tiek opozicija.

Opozicija kritikavo biudžeto projektą dėl per didelės paramos verslui kompensuojant energijos kainas ir siūlė mažinti ją perpus, dalį lėšų skiriant nepamokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimui. Be to, pasak opozicijos, projektas didina valstybės skolą, kurią ateityje suvaldyti bus vis sunkiau.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tvirtina, kad Vyriausybės biudžeto balsavimas yra svarbus ir jeigu jis sugriūtų svarstymo ar priėmimo stadijoje, būtų daug klausimų, kas liktų atsakingas už kitų metų finansus valstybėje. Pasak jo, opozicija „tyliai kuždasi“, kad nėra pasirengusi perimti valdžios dabar ar kitais metais.

„Kiekvienas biudžeto balsavimas yra svarbus balsavimas ir jeigu sugriūtų jis per svarstymą ar priėmimą, mes turėtume daug klausimų apie tai, kas būtų atsakingas už kitų metų finansus valstybėje. Ar tada gyventume be parengto biudžeto, ar su dramatiškais siūlymais, kurie iš esmės keistų biudžeto situaciją“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė V. Mitalas.

„Kas nebalsuotų, tas ir būtų atsakingi. Tada jau galvotume apie opozicijos vienokį ar kitokį atsakomybės prisiėmimą. Galiu pasakyti labai paprastai, nors daug matosi įvairiausių diskusijų dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, atskirais ministrais, pati opozicija tyliai kuždasi, kad nėra pasirengusi perimti valdžios kitais metais ar dabar ir dėl to, jeigu reikėtų spėti ir dėl biudžeto didesnio trilerio nebus“, – pridūrė jis.

Laisvės frakcijos seniūnas tikisi, kad po pirmojo svarstymo Vyriausybės biudžeto projektas galės nežymiai pasikeisti, tačiau didelės intrigos jo priėmime nemato.

„Tikiuosi, kad po Vyriausybės biudžetas galės dar nežymiai pasikeisti ir nematyčiau, kad Seime dėl biudžeto tvirtinimo įvyktų kažkokia didesnė intriga. Nors be abejo, visi laukia, kad biudžeto tvirtinimas primintų gerą Holivudinį trilerį, bet bijau, kad to šiemet gali ir neatsitikti“, – sakė parlamentaras.

Seimo nariai, komitetai, įstaigos pateikė pasiūlymų papildomai įvairioms reikmėms numatyti virš 1,4 mlrd. eurų. Tačiau pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam siūlymui ir visus juos siūlo įvertinti Vyriausybei.

Komiteto vadovo Mykolo Majausko teigimu, pavojinga didinti biudžeto deficitą daugiau nei numatytas 4,9 proc. Jis taip pat neatmeta, kad prognozės dėl įvairių geopolitinių ir ekonominių veiksnių gali būti liūdnesnės.

Pasak G. Skaistės, rengiant kitų metų biudžetą vadovautasi rugsėjį ministerijos parengtomis prognozėmis, kurios numato, kad kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 1,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sumažės iki 6 proc. Visgi ji tikino, jog išlieka didelis ekonomikos neapibrėžtumas.

Parlamentarų ir komitetų siūlymai

Iki pirmojo biudžeto svarstymo Seime parlamentarai ir Seimo komitetai jau pateikė pasiūlymų už maždaug 1,475 mlrd. eurų.

Didžiąją dalį bendros kitais metais papildomai išleisti siūlomos sumos sudaro pavienių Seimo narių ar jų grupių pateikti pasiūlymai – 1,271 mlrd. eurų. Tuo metu komitetai ir komisijos jų iki trečiadienio užregistravo už 215 mln. eurų.

Daugiausia papildomų lėšų prašo 30 opozicijos politikų, kurie 657 mln. eurų pasiūlė skirti kelių infrastruktūrai. Papildomas poreikis prašomas argumentuojant, kad kelių priežiūrai ir remontui asignuoti visas prognozuojamas biudžeto pajamas iš degalų akcizų, t. y., 1,2 mlrd. eurų. Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte tam suplanuota 617 mln. eurų.

188 mln. eurų kita opozicijoje dirbančių Seimo narių grupė, iš pajamų už akcizus bei skolintų lėšų, paprašė žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimui, kelių priežiūrai ir papildomai plėtrai.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas ir Linas Kukuraitis mato poreikį 170 mln. eurų numatyti pagrindinei pensijos daliai indeksuoti iki 16 proc. Lėšų šaltiniu politikai nurodo iš gyventojų pajamų ir kitų mokesčių surinktas pajamas.

Seimo nariai sako, kad tai kiekvieno pensininko pensiją padidintų apie 17 Eur/mėn.

Kartu su likusiais frakcijos kolegomis jie taip pat paprašė 36 mln. eurų skirti Lietuvos geležinkelių infrastruktūros elektrifikavimui. Poreikis, jų vertinimu, galėtų būti finansuojamas viršplaninėmis biudžeto pajamomis ir skolintomis lėšomis.

Iš to paties finansavimo šaltinio jei taip kviečia išleisti 30 mln. eurų Darnaus judumo fondui finansuoti.

Dalis Seimo opozicijos nori skirti 14 mln. eurų Šiaulių geležinkelio atšakai ir krovos infrastruktūrai į miesto laisvąją ekonominę zoną ir oro uostą bei Lietuvos kariuomenės teritorijas. Lėšų šaltiniu taip pat nurodomos viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos.

13 mln. eurų socialdemokratas Linas Jonauskas kviečia asignuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, antrų-ketvirtų klasių mokinių vasaros plaukimo stovyklų finansavimui. Jis mano, kad tam galėtų būti panaudotos akcizo už degalus, baudų už administracinius pažeidimus pajamos, kitos biudžeto įplaukos.

12 mln. eurų papildomų išlaidų Šventosios jūrų uosto molų įrengimui prašo „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis, kartu su Algirdu Butkevičiumi ir Kęstučiu Mažeika tiek pat siūlantis numatyti Marijampolės daugiafunkcinei sporto arenai.

Apie 10 mln. eurų politikai siūlo skirti neįgaliųjų socialinei reabilitacijai, greitosios medicinos pagalbos paslaugoms, Lietuvos atvykstamojo turizmo skatinimo programai. Po šiuo siūlymu taip pat pasirašė ir keli valdantieji – Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė, liberalas Andrius Bagdonas bei konservatorius Kazys Starkevičius.

Likusių įregistruotų pasiūlymų sumos siekia nuo 16,8 tūkst. iki 8,2 mln. eurų. Lėšų prašoma sporto infrastruktūros objektams įvairiuose miestuose statyti, Lietuvos skrydžių skatinimo programai įgyvendinti, įvairioms Lietuvos miestų viešosioms įstaigoms ir paslaugoms, visuomeninės paskirties objektams, skirtingų sričių valstybės tarnautojų atlyginimas pakelti, Eurolygos krepšinio turnyro finalinėms varžyboms Kaune organizuoti, kt. reikmėms.

Daugiausia lėšų komitetai prašo Kelių priežiūros ir plėtros programai

Iš visų Seimo komitetų daugiausiai papildomų lėšų 2023 m. biudžete prašo Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai – 157 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programai įgyvendinti.

Pastarasis komitetas dar siūlo skirti papildomus 8 mln. eurų mokinių pavėžėjimo organizavimui bei mokytojų pritraukimui į savivaldybių ugdymo įstaigas. Tam siūloma perskirstyti biudžeto lėšas.

Švietimo ir mokslo komitetas tokią pačią sumą siūlo skirti investicijoms į ikimokyklinio ugdymo įstaigų savivaldybėse plėtrą, o 6 mln. eurų – mokinių pavėžėjimui organizuoti, lėšų šaltiniu numatant skolintas ir valstybės rezervo lėšas.

Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prašo 5 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui, Jaunimo ir sporto reikalų komisija – 4,6 mln. eurų privalomai trečiai fizinio ugdymo pamokai 9 ir 10 klasėms, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – 3 mln. eurų Generalinei prokuratūrai įvairioms išlaidoms.

Sveikatos reikalų komitetas 2,6 mln. eurų siūlo 8 sveikatos priežiūros sistemos įstaigų finansavimui, Kaimo reikalų komitetas – 2 mln. eurų savivaldybėse ir seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui didinti.

Likusių komitetų pasiūlymų suma siekia nuo 15 tūkst. iki 1,3 mln. eurų.

Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei. Tai įprasta procedūra.

Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje.

Biudžetui pritarė visi komitetai

2023 m. biudžeto projektą taip pat palaikė visi 15 parlamento komitetų.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pasidžiaugė, kad 1 mlrd. eurų numatyta žaliajai transformacijai, 484 mln. eurų numatyti aplinkosaugai – 130 mln. eurų daugiau nei 2022 m.

Z. Balčytis teigė, kad nors biudžetui pritarta, tačiau komitetas paragino Vyriausybę užtikrinti, jog jame numatytas energijos kainų kompensavimo mechanizmas būtų laikinas, o situacijai gerėjant, būtų pakoreguotas ar sustabdytas.

„Kai jis taikomas visiems subjektams, nevertinant gaunamų pajamų ar suvartojamo energijos kiekio, yra per platus, brangus ir neefektyvus, neskatina energijos taupymo“, – sakė Ž. Balčytis.

Komitetas, anot jo, taip pat paragino neatidėlioti mokesčių pertvarkos ir inicijuoti „subalansuotos, stabilios ir paprastos mokestinės sistemos“ sukūrimą. Taip pat AK siūlo Vyriausybė siūlo parengti ilgalaikę valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pabrėžė, kad šiame biudžete pirmąkart 5 proc. nuo BVP skirta švietimui.

„Tai yra didžiulis pasiekimas mūsų šaliai, pradedu tikėti, kad švietimas tampa realiu Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros prioritetu“, – teigė jis.

Ekonomikos komitetas pasiūlė 157 mln. eurų papildomai skirti Kelių plėtros programai.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sakė, kad, nors komitetas projektui pritarė, jame trūksta apie 16,9 mln. eurų svarbioms sveikatos apsaugos programoms finansuoti.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė numatyti galimybę kitais metais skolintis krašto apsaugai iki 3 proc. nuo BVP.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė pabrėžė, kad kitąmet Užsienio reikalų ministerijos biudžetas, lyginant šių metų biudžetu, didės 52,7 mln. eurų. Anot jos, didesnis finansavimas reikalingas NATO vadovų susitikimui Vilniuje finansuoti, 11 mln. eurų numatyta Ukrainos atstatymui, 7 mln. – diplomatų algoms didinti.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.