Įvertino, ar kompensacijos už elektrą išgelbės verslus: tai – tik brangus laiko pirkimas

Vyriausybė patvirtino subsidijų už elektrą mokėjimo tvarką. Jeigu kilovatvalandės kaina šiemet viršys 24 centus, pusę šią sumą viršijančios sąskaitos apmokės valstybė. Dabar kilovatvalandė nekainuoja nė 20 centų. Ar tikėtina, kad subsidijų verslui net neprireiks, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ aiškino „Creditinfo Lietuva“ plėtros vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Vyriausybė patvirtino subsidijų už elektrą mokėjimo tvarką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė patvirtino subsidijų už elektrą mokėjimo tvarką.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė patvirtino subsidijų už elektrą mokėjimo tvarką.<br>V.Balkūno nuotr.
Vyriausybė patvirtino subsidijų už elektrą mokėjimo tvarką.<br>V.Balkūno nuotr.
J.Rojaka.<br>T.Bauro nuotr.
J.Rojaka.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 13, 2022, 1:30 PM

J.Rojaka naujos tvarkos nelaiko gelbėjimo ratu, kuris išgelbės verslą ateinančią žiemą.

„Aš traktuočiau tai kaip laiko pirkimą. Tai yra ganėtinai brangus laiko pirkimas. Mes visi suprantame, kad nėra visiška panacėja tam tikroms įmonėms ar sektoriaus atstovams, kurie susiduria su didžiausiais iššūkiais, bet tai yra tam tikras palaikymo mecanizmas, kuris leistų dar šiek tiek apsižiūrėti ir prisitaikyti rinkoje“, – aiškino J.Rojaka.

Vis dėlto pokyčiai, pasak pašnekovės, šiuo metu džiugina, kai kurie jų pradeda duoti rezultatą.

„Tai yra gamtinių dujų saugyklų užpildymas Europos Sąjungoje. Suskystintų dujų krovininių laivų kamščiai prie terminalų signalizuoja apie teigiamus pokyčius ir siunčia labai teigiamą žinutę. Nerimo šiandien yra mažiau nei prieš kelis mėnėsius. Nerimas dėl aukštų energijos kainų laipsniškai mažėja, kainos irgi stabilizuojasi“, – kalbėjo moteris.

Kiek kainos bus paveiktos žiemos sezono, labai sunku prognozuoti. Sunku nuspėti ir kokią tai turės įtaką verslams.

„Bet mes jau šiandien žinome, kad kaina vis tiek išliks aukštesnė, nei buvo prieš metus. Daugeliui verslų, kurie nespėjo pasinaudoti ilgalaikiais pasiūlymais, tai išliks iššūkiu. Matyt, net ir dabartinis kompensavimo mechanizmas, kuris buvo pasiūlytas, nebus tas gelbėjimo ratas tam tikriems verslams, kurie susiduria su tais iššūkiais. Pats įgyvendinimo mechanizmas, kad reikėtų susimokėti PVM ir akcizo mokesčius nuo galutinės sumos, o ne kompensacinės, kelia tam tikrų klausimų. Tikėtis, kad šis mechanizmas leistų visiškai išlyginti augančio bankroto kreivę, nereikėtų. Bankrotus mes matysime“, – nuomonę dėstė J.Rojaka.

Tikėtina, kad elektros kaina Lietuvoje dar augs. Pasak ekonomistės, užtikrinti švelnių sąlygų žiemą nėra įmanoma.

„Tokių galimybių neturime, bet privalome apsiginkluoti tam tikrais rizikos mažinimo mechanizmais. Šis mechanizmas ir yra rizikos mažinimas. Bet vėlgi – ar tai yra sprendimas įmonėms, kurioms elektros kaina paaugo kelis kartus? Tikrai ne. Tos įmonės privalo ir pačios ieškoti tam tikrų sprendimų ir galimybių kitais metais užtikrinti mažesnę kainą – tiek investuojant į papildomus įrenginius, tiek keičiant dabartinę elektros energijai imlią įrangą. Visa tai reikalauja papildomų investicijų iš įmonių. Aplinka investicijoms šiandien nėra ypač tinkama, auga palūkanų normos, kapitalo kaina, įmonės gali susidurti su startuojančia konkurencija“, – sakė J.Rojaka.

Dar vienas politinis ir ekonominis aspektas, sukeliantis nemažai diskusijų, yra PVM lengvata. J.Rojaka atskleidė, kad ji šią lengvatą vertina lygiai taip pat – kaip laiko pirkimą.

„Mes kalbame apie laikiną lengvatą, kuri po truputį perauga į ne tokio laikinumo stadiją. Akivaizdu, kad kai kurie sektoriai susiduria su dideliu smūgiu, bet tie sketoriai (ypač viešbučiai, restoranai, sporto klubai), kurie buvo tiesiogiai paveikti COVID-19 aplinkos ir išeikvojo savo galimybes natūraliai išaugti su COVID-19 barjeru, šiandien susiduria su papildomais iššūkiais. Tie iššūkiai dažnu atveju jiems yra neįveikiami“, – komentavo ekonomistė.

Todėl, kaip ji vertino, PVM lengvata – laikinai tinkama priemonė, bet ji neturėtų veikti ilgą laiką.

„Tai yra labiausiai politiškai priklausomas sprendimas. Daug geriau būtų orientuotis į ilgalaikę gairę, kuri leistų atitinkamai planuotis verslo subjektams. Jei šiandien lengvata galioja, kitais metais gali negalioti. Ta rizika visą laiką išlieka, bet kaip laikinas sprendimas toks variantas įmanomas“, – pabrėžė pašnekovė.

Anot J.Rojakos, ilgalaikius tvarius sprendimus gali priimti tik pats verslas, o valdžia turėtų nubrėžti ilgamečius aiškius kriterijus, pagal ką suteikiama pagalba.

„Tuomet pats verslas galėtų atitinkamai reaguoti ir planuotis savo investicijas, nes akivaizdu, kad dabartinės sąlygos reikalauja labai didelių investicijų iš paties verslo“, – pridūrė ekonomistė.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar dirbtinis intelektas kelia pavojų visuomenei?