„Norfos“ labdaros ir paramos fondas (NLPF) buvo įkurtas 2005 metais. Paklaustas, kokia buvo pradžia, Dainius atviras – tuomet atėjo jausmas, kad reikia dalį pelno skirti ir visuomenei. „Patys dirbame, uždirbame, vadinasi, turime dalytis. Žinoma, komercinėje įstaigoje pagrindinis tikslas – pelnas, bet jei neblogai sekasi, reikia pagelbėti ir tiems, kuriems tos pagalbos reikia. Tikiu mūsų šalimi, noriu skirti savo energiją ir jai, man tai rūpi“, – sakė D.Dundulis.
Prieš 17 metų verslininko tėvas Jonas, tuomet gana aktyvus žmogus, išėjo į pensiją. Sūnaus tikslas sukurti labdaros ir paramos fondą ir buvo toks – kad tėvas turėtų mėgstamos veiklos. „Kitas svarbus momentas – juo pasitikiu ir tikrai žinau, kad pinigai nenueis ten, kur nėra reikalingi, į nepatikimas rankas. Tėtis šiam fondui vadovavo iki pat mirties prieš dvejus metus. Fondo veikla iš esmės nepasikeitė – pinigai į jį kaip ėjo, taip ir ateina iš „Norfos“, – pasakojo verslininkas.
Pinigai – Afrikos verslininkei
Viena pagrindinių „Norfos“ įkūrėjo nuostatų, jei kalbame apie pagalbą ir labdarą, – padėti tiesiogiai tiems, kuriems to reikia. Su kitais labdaros ir paramos fondais ši organizacija nebendradarbiauja. „Mane net erzina, kai vienas labdaros fondas prašo paramos iš kito. Gerbiamieji, jei jau turite fondą ir trokštate padėti stokojantiems, ieškokite sau finansavimo šaltinių. Mes padedame tiesiogiai ir patys sprendžiame, kam skirti paramą“, – sakė Dainius.
D.Dundulis prisiminė, kaip pirmąją karo dieną suskubo pervesti pagalbą Ukrainos Raudonajam Kryžiui, mat šios organizacijos prašymai aukoti viešojoje erdvėje pasirodė iškart. Jis prisipažino – nors dalyvaudamas fondo veikloje jaučiasi patyręs labdaros ir paramos klausimais, čia jis neišvengė klaidos ir gavo rimtą pamoką. „Pervedžiau asmeniškai tam tikrą sumą į Kijevo Raudonąjį Kryžių pačią pirmą karo parą. Po kelių savaičių gavome padėką ne už pagalbą Ukrainai, o kad už tuos pinigus kažkokiai moteriai buvo nupirktas cigarečių kioskas Afrikoje. Po kelių dienų jau iš labdaros fondo pervedėme ir į Kijevo „Caritą“ – negavome jokio atgalinio ryšio, nieko. Žinoma, išgirdus sukrečiančią žinią, kad Ukrainoje prasidėjo karas, instinktas liepia padėti, kažko imtis čia ir dabar. Tačiau dabar jau tikrai žinau – vertėtų truputį pakentėti, nepulti kaip akis išdegus. Situacija turi prasisklaidyti, kad priimtume teisingiausius sprendimus. Juk su tokiais dalykais atsibunda ir daugybė aferistų“, – sakė D.Dundulis.
Privačiai nebeaukoja
„Maloniau, kai tikrai žinai, kad tavo pagalba nuėjo tikslingai. Pasitikėjimas yra įstaigomis, kurios veikia daugybę metų, – čia kalbu apie kultūros ar švietimo sektorių“, – apie savo išmoktas pamokas pasakojo verslininkas. Asmeniškai verslininkas pinigų nebeaukoja. Kodėl? Vyras atviras – visais, kurie renka paramą, pasitikėti yra sunku, o tikrinti jis neturi nei laiko, nei noro. Juolab kad ir pats valdo labdaros ir paramos fondą. „Asmeniškai, kaip Dainius Dundulis, neaukoju ir dėl dar kelių priežasčių. Pirma, koks skirtumas, ar Dainius Dundulis aukoja privačiai, ar per labdaros ir paramos fondą? Mano manymu, svarbu čia tik tai, kad aukoja Dainius Dundulis. Galutinis dvasinės naudos gavėjas vis tiek esu aš. Antra, kai aukoju per labdaros fondą, dėl mokesčių mano aukojama suma bus kur kas didesnė. Paprasta – kitaip nė neapsimoka. Žinoma, nesakau, kad gyvenime niekam nieko nesu davęs kaip privatus asmuo, – esu. Bet tai būna labiau išimtis nei taisyklė“, – šypsojosi verslininkas.
Reaguoja į aktualijas
Verslininkas neslepia – kiekvienas laikas turi savo pokyčius ir skirtingus požiūrius. Fondas prisidėjo ir prie finansinės paramos ugniagesiams, kai 2019-ųjų spalį Alytuje siautėjo didžiulis gaisras, ir prie pandemijos sukeltų sunkumų likvidavimo ir paramos pasieniečiams, šiemet – prie pagalbos nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams ir šeimoms, išgyvenusioms karo siaubą. „Ugniagesiams tąkart išmokėjome premijas, vėliau organizavome pagalbą medicininėmis priemonėmis koronaviruso pandemijos pradžioje, tam buvo išleista didžiulė suma – 700 tūkst. eurų. Noriu pabrėžti, kad tai buvo prekių savikaina iš Kinijos, – tikrai nebuvo taip, kad išleidome milžiniškas sumas, o priemonių nupirkome itin mažai (juk visi žinome, kad tuo metu buvo ir taip)“, – pasakojo verslininkas.
D.Dunduliui visada buvo svarbiau ne paramos davėjo įvaizdis, o tikra ir svari pagalba. Apsimetimo, pasak jo, šioje srityje gana daug. „Kas toliau? Būsiu atviras – nežinau, kas bus toliau, kas nutiks rytoj. Nė vienas mes nežinome, kam ir kaip greitai gali prireikti tos pagalbos, mes tiesiog reaguojame į įvykius, aktualijas. Mūsų kasdienybė – žmonės, šeimos, kuriems nuolat padedame, sportas, kultūra“, – sakė jis.
Rekomendavo ir „Norfos“ darbuotojai
„Norfos“ labdaros ir paramos fondas rėmė ir Lietuvoje įsikūrusius ukrainiečius. Čia itin pagelbėjo kompanijos darbuotojai – jie rekomendavo žmones, kuriuos pažįsta: giminaičius ar draugus, kuriems prasidėjus karui teko susidurti su daugybe sunkumų. „Tų žmonių nebuvome net matę, jie tik atsiųsdavo dokumentus. Kita vertus, padėkų iš jų gavome daugybę. Čia tiesiog įvyko gyvenimas – vienas darbuotojas, kitas priėmė į savo namus pažįstamas ukrainiečių šeimas, biure papasakodavo, kad jie atvyko tik su pačiais būtiniausiais daiktais. Žinoma, mūsų darbuotojai jiems padėjo ir finansiškai, tačiau ir jų galimybės ribotos. Mums, kaip įmonei, prisidėti lengviau. Pasiūlėme paramą ir suteikėme galimybę tokioms šeimoms padėti ne tik biuro, bet ir visos „Norfos“ ir „Rivonos“ darbuotojams. Šis projektas tarsi pats atėjo iš gyvenimo kasdienybės prasidėjus karui“, – atviravo D.Dundulis.
Pasak „Norfos“ įkūrėjo, jo vadovaujamoje kompanijoje dirba ne vienas ukrainietis, tačiau darbo pasiūlymų šios šalies piliečiams jis nevadina parama ar juo labiau labdara. Jei žmogus tinkamas užimti tam tikrą laisvą poziciją kompanijoje, verslininkui nesvarbi nei jo tautybė, nei rasė ar lytinė orientacija. „Nemanau, kad tai parama. Darbo neskaidome pagal jokius žmonių kriterijus“, – akcentavo jis.
Neketina likti nuošalyje
Verslininkas pripažįsta – karui vykstant jau tiek laiko, prie jo priprato visi. Pirmais mėnesiais, pasak D.Dundulio, visus buvo ištikęs šokas, o dabar prie situacijos, kad ir kokia baisi ji būtų, priprantama. Skelbiama, kad 2022 metais „Norfos“ labdaros ir paramos fondas ketina paaukoti 1 mln. eurų pinigais ir 1,3 mln. eurų prekėmis. Ar taip ir įvyko? „Nuo metų pradžios iki spalio 13-osios „Norfos“ labdaros ir paramos fondas suteikė paramos už 816 744,21 euro. „Rivona“ per tą patį laiką suteikė paramos 120 608,31 Eur (40 608,31 Eur prekėmis ir 80 000 Eur pinigais). „Norfa“ – prekėmis už 1 153 487,44 Eur.
O kokie fondo planai kitiems metams? Esu įsitikinęs, kad pusė milijono eurų tikrai bus. O daugiau viskas priklausys nuo situacijos. Jei atsitiks kas nors, ko tikrai niekam nelinkiu, mes tikrai neliksime nuošalyje, kaip kad darėme ir iki šiol, – reaguodavome į įvykius čia ir dabar“, – sakė „Norfos“ įkūrėjas.
Savo pavyzdžiu skiepija ir pagarbą
Termino „socialiai atsakingas verslas“ D.Dundulis nėra linkęs sureikšminti. Toks pavadinimas jam – skambi frazė, šūkis, o svarbiausia versle – pagarba vienas kitam. „Pagarba, pirmiausia žmogui, nepriklausomai nuo jo rasės, tautybės, lyties, statuso, lytinės orientacijos, įsitikinimų ir panašių dalykų. Tai visiškai nesvarbu. Lygiai taip pat pagarba turi būti savo aplinkai, gamtai, gyvūnams. Visa kita yra tik žodžiai, tezės, kurie visai nereikšmingi. Pagarba turi būti iš abiejų pusių, pagarba kitai nuomonei, nepaisant savo įsitikinimų“, – sakė jis.
Verslininkas įsitikinęs, kad biuro darbuotojai itin pagarbiai bendrauja tiek vieni su kitais, tiek su juo. Čia veikia pagrindinė taisyklė: kaip tu elgiesi su žmonėmis, taip su tavimi elgiasi ir jie. Apie patyčias ar mobingą biure Dainius niekada nėra girdėjęs. Žodžius, kad „Norfoje“ dirbti gera būtent dėl pagarbos darbuotojui, jis ne kartą girdėjęs ir iš parduotuvių personalo.
„Norfos“ labdaros ir paramos fondo parama 2022-aisiais
- NLPF skyrė 200 tūkst. eurų Lietuvos kultūros įstaigoms – Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui ir Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui.
- 80 tūkst. eurų parama – sporto organizacijoms.
- Apie 250 tūkst. eurų buvo skirti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, taip pat Ukrainos socialinėms ir kultūros įstaigoms paremti. NLPF skyrė vienkartines (nuo 500 iki 2000 eurų) išmokas į Lietuvą atvykusiems Ukrainos karo pabėgėliams, taip pat daugiau kaip 120 tūkst. eurų ukrainiečių vaikų dienos stovykloms Lietuvoje finansuoti.
- 50 tūkst. eurų buvo skirta Charkovo nacionalinio operos ir baleto teatro gastrolėms Lietuvoje organizuoti, 10 tūkst. eurų buvo paaukota Kijevo „Carito“ organizacijai.
- Po 10 tūkst. eurų buvo skirta Vilniaus universiteto fondo ir Vytauto Didžiojo universiteto Ukrainos studentų stipendijoms, 10 tūkst. eurų buvo skirta VšĮ „Varnų sala“, organizuojančiai Ukrainos vaikų vasaros mokyklą (edukacijai bei ekskursijoms).
- VšĮ „Idėjų miestas“, organizuojančiai šeštadienines mokyklėles Ukrainos vaikams ir tėveliams, buvo skirta 7000 eurų.
