Pažymima, jog sprendimas priimtas vadovaujantis Vidaus saugumo agentūros rekomendacija, įvertinus tai, kad šioje bendroje įmonėje naudojamas vadinamasis kryžminio atstovavimo principas, kuris reikalauja suderintų Lenkijos ir Rusijos akcininkų veiksmų. Tačiau dabartinėje situacijoje jų bendradarbiavimas neįmanomas, o tai trukdo priimti sprendimus bendrovėje.
„Gazprom“ priklausančios „EuRoPol GAZ“ akcinio kapitalo dalies išorinį valdymą vykdančiu asmeniu paskirtas patyręs teisininkas, energetikos srities ekspertas Radoslawas Kwašnickis, nurodo transliuotojas.
„Gazprom“ priklauso 48 proc. „EuRoPol GAZ“ akcijų. Visas likusias akcijas dabar valdo Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“, savąją akcijų dalį padidinęs nuo 4 proc. iki 52 proc. po bendrovės PGNiG prisijungimo.
Balandžio mėnesį Varšuva dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą įtraukė „Gazprom“ į nacionalinį sankcijų sąrašą, įšaldydama jo lėšas bei turtą Lenkijoje. Reaguodamas į tai Kremlius netrūkus paskelbė atsakomąsias priemones „EuRoPol GAZ“ atžvilgiu.
Gegužę Lenkija nusprendė pasitraukti iš 1993 metų susitarimo su Rusija dėl dujotiekio Jamalas-Europa, kuriuo galimybėmis „Gazprom“ kelis mėnesius iki tol beveik nesinaudojo, o vamzdynu atbuline kryptimi buvo pumpuojamos dujos iš Vokietijos.
Daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų ilgio Jamalo-Europos dujotiekis, nutiestas nuo Toržoko Tverės srityje per Baltarusiją ir Lenkiją iki Vokietijos Frankfurto prie Oderio, 33 mlrd. kubinių metrų per metus projektinį pajėgumą pasiekė 2006 metais. Šio vamzdyno atkarpa Lenkijoje yra 683 kilometrų ilgio su penkiomis kompresorių stotimis.
Vokietija nacionalizuos buvusį „Gazprom“ padalinį, kad išvengtų jo bankroto
Vokietijos vyriausybė nusprendė nacionalizuoti buvusį Rusijos gamtinių dujų monopolininko „Gazprom“ Europos prekybos ir tiekimo padalinį, taip dar kartą siekdama suvaldyti ekonominį šoką, kurį sukėlė karo Ukrainoje fone Rusijos priimtas sprendimas smarkiai apriboti dujų tiekimą Europai, skelbia „Bloomberg“.
Agentūra, remdamasi Vokietijos ekonomikos ministerija, nurodo, jog federalinė vyriausybė per valstybės įmonę „Securing Energy for Europe Holding“ perims 100 proc. bendrovės „SEFE Securing Energy for Europe“ (SEFE, anksčiau vadintos „Gazprom Germania“) akcijų bei padidins valstybinio banko KfW pastarajai suteiktą paskolą nuo 11,8 mlrd. iki 13,8 mlrd. eurų.
Anot ministerijos, tokio sprendimo, kuriam jau gautas Europos Komisijos pritarimas, prireikė, nes SEFE gresia nemokumas dėl pernelyg didelių įsipareigojimų, o tai „keltų grėsmę tiekimo saugumui Vokietijoje“. Ateityje didžiąją šios paskolos dalį planuojama konvertuoti į akcinį kapitalą.
Ši bendrovė, užsiimanti dujų prekyba, perdavimu ir kaupimu Vokietijoje, valdo kelis svarbius energetikos objektus, įskaitant gamtinių dujų tiekėją „Wingas“, kuri užima apie penktadalį rinkos, dujų saugyklą „Astora“, taip pat Londone įsikūrusią prekybos įmonę ir keletą įmonių kitose valstybėse.
Balandžio pradžioje Vokietijos vyriausybė nurodė Federalinei tinklų agentūrai (Bundesnetzagentur) pusmečiui perimti „Gazprom Germania“ valdymą, Rusijos dujų gigantui netikėtai pareiškus, kad „nutraukia dalyvavimą“ jam visiškai priklausančioje šioje Vokietijoje registruotoje bendrovėje, bet neatskleidus naujos nuosavybės struktūros. Reaguodamas į tokį Berlyno sprendimą Kremlius uždraudė Rusijos ūkio subjektams bet kokius sandorius su visomis „Gazprom Germania“ grupės įmonėmis.
