„Lietuvos ryto“ televizijoje rodoma laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“ šeštadienį lankėsi vidury Lietuvos esančiame mieste, kuris garsėja savo unikalia gamta ir lankytinų objektų gausa – Kaišiadoryse. Tai turistus sparčiai traukiantis kraštas bei tarpinė stotelė tarp didžiųjų šalies miestų – Vilniaus ir Kauno, todėl Kaišiadoryse diegiamos elektromobiliams skirtos stotelės, siekiant keliautojams sukurti patogius įsikrovimo taškus.
Atsinaujinančios energijos šaltiniai taip pat be galo aktuali tema Kaišiadorių miestui, mat siekiant įdiegti energijos taupymo priemones, rajono savivaldybė neseniai patvirtino du projektus, kurių metu bus atnaujintas Kaišiadorių ligoninės pastatas ir Rumšiškių kultūros centras.
„Kaišiadorių miestas šiandien pradeda įgyvendinti du didelius projektus – ligoninės renovaciją, kuri padės energetiškai sutaupyti resursus, nes čia bus įrengtos saulės elektrinės, o ir mūsų krašto perlas, Rumšiškių kultūros centras, taip pat bus renovuotas. Abu projektai kainuos 10,7 mln. eurų, tačiau turėsime sutvarkytus, ekologiškus pastatus, pritaikytus visuomenės reikmėms“, – laidoje pasakojo Kaišiadorių mero patarėjas Audris Narbutas.
2024-aisiais metais būtent Kaišiadorys taps Lietuvos kultūros sostine, todėl tiek miestas, tiek aplink jį supantis rajonas nenuleidžia rankų, siekiant įrodyti esant verti šio titulo. Šiame krašte telkšo daugiau nei 30 ežerų, kuriems miesto savivaldybė skiria didelį dėmesį. Čia vykdoma aplinkos monitoringo programa, kurios pagrindinis tikslas, vykdant sistemingus gamtinės aplinkos bei jos komponentų būklės ir jų tarpusavio sąveikos stebimus, gauti detalesnę informaciją.
„Pastaraisiais metais vykdėm keturis projektus, susijusius su vandens telkinių valymu. Jų metu buvo sutvarkyti miškai, išvalyti pomiškiai, įrengti takai, poilsiavietės, išvalytos pakrantės, kad žmonės galėtų maudytis, kad būtų švaru ir tvarkinga. Taip pat vykdoma paviršinių vandens telkinių, gyvosios gamtos, Sosnovskio barščio stebėsena. Mes turime taškus ir juose stebime parametrus, kurie jeigu viršytų normas, kiltų pavojus žmogaus sveikatai“, – laidoje pasakojo Kaišiadorių savivaldybės žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausias specialistas Vidmantas Malinauskas.
Kaišiadoryse rūpinamasi ne tik telkiniais, bet ir geriamojo vandens kokybe bei nuotekų valymo sistemomis. Čia taip pat išsikelti du dideli projektai, kurių metų siekiama užtikrinti, jog iš čiaupų bėgantis vanduo būtų ir toliau švarus bei tinkamas gerti.
„Šiuo metu turime du projektai – Pravieniškių vandens valyklos rekonstrukciją ir Pravieniškių vandentiekio tinklų plėtrą. Buvusioji vandens valykla neatitiko lygio, kurį turėjo atitikti, dabar vyksta projektavimo darbai ir po poros metų jau turėtume turėti naują nuotekų valyklą, o antrasis projektas jau pradėtas šiemet ir bus užbaigtas kitąmet. Šiuo metu iš čiaupo tikrai bėga geriamas vanduo, atitinkantis visus higienos reikalavimus, tačiau ir toliau vykdome projektus, kaimams taip pat tiekiame geriamą vandenį, o kad giluminis vanduo atitiktų visur reikalavimus, statome vandens gerinimo įrenginius“, – laidoje pasiekimais džiaugėsi „Kaišiadorių vandenys“ direktorius Audrius Buzys.
Kita laidos tema: prekės ekologiškumas prasideda nuo pakuotės
Pakuotė yra neatsiejama prekės dalis, kadangi be pakuotės prekė tiesiog negali pasiekti kliento. Viena didžiausių popierines pakuotes gaminančių įmonių pasaulyje „Smurfit Kappa“ tvirtina, jog būtent popierinė pakuotė yra labiausiai perdirbama pasaulyje, tačiau ir naujų pakuočių gamyboje taip pat pasirenkami tvarūs sprendimai ir naudojamos medžio atliekos, kurios lieka gaminant didesnius gaminius.
„Iš pirmo to medžio, mes pasigaminame patį stipriausią ir geriausią popierių, tinkantį maisto kontaktui, nes tai yra pirmą kartą naudojama medžio skaidula. O paskui, kai tokia pakuotė grįžta į perdirbimą, ji gali būti perdirbama 7–8 kartus, nors naujausi tyrimai jau skaičiuoja ir iki 25–26 kartų, nes su laiku gerėja technologijos ir galimybės popierių perdirbti“, – laidoje tvirtino „Smurfit Kappa“ tvarumo vadovė Jurgita Giržadienė.
Jau daugiau kaip 20 metų Lietuvoje gofruoto kartono pakuotes bei reklaminius stendus gaminanti įmonė savo tvarumo strategija susiformulavo dar 2013 metais, kuomet išsikėlė penkis konkrečius tikslus: klimato kaita, miškininkystė, atliekos, vanduo ir žmonės. Visi šie tikslai turi aiškias užduotis ir datas, iki kada jie turi būti pasiekti bei su kiekviena diena link to tikslingai yra einama.
„Artimiausias mūsų tikslas tai 2030 metais sumažinti iškastinio kuro CO2 emisijas 55 proc. Tai ambicingas tikslas, nes esame energijai imli industrija, tačiau turite susiplanavę apie 60 projektų, kurie leis mums pasiekti šio tikslo. Taip pat dirbame ir su klientais, kaip netvarias pakuotes pakeisti į tvaresnes. 2018 metais paleidom inciatyvą „Better Planet Packaging“, kurios tikslas gaminti pakuotes, šiame pasaulyje nepaliekančias pėdsako. Nei CO2, nei atliekų. Žinoma, dar yra kur tobulėti, tačiau mūsų vizija, jog 2050 metais gamybos procesas būtų visiškai žalias“, – pasakojo Jurgita.
Pakuotės ekologiškumas bei tvarumas ypač aktualus įmonėms, kurių prekėms reikalingos didelės pakuotės. Viena tokių yra Lietuvoje įsikūrusi tarptautinė biuro baldų įmonė „Narbutas International“, kuri yra pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“, koordinuojančios Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, klientai.
„Tvarių sprendimų naudojame nemažai. Pagrindinis resursas yra elektra, kurią naudojame iš atsinaujinančių šaltinių – ant stogo turime saulės elektrines. Plokštes, kurias naudojame gamyboje, renkamės atsakingai, jos atitinka griežčiausius Europos standartus ir yra nekenksmingos vartotojui, o metalas gali turėti net iki 90 proc. perdirbtų žaliavų. Viena iš mūsų šviežesnių naudojamų žaliavų yra PET veltinis. Jo sudėtyje mes turime daugiau negu 50 proc. perdirbto plastiko, o jį panaudojant galima išgauti įvairias formas, jis gali būti įvairiaspalvis ir be to jis yra akustinis“, – laidoje pasakojo „Narbutas International“ pardavimų rėmimo ir tvarumo skyriaus vadovė Edita Balsytė.
Šiai dienai klientai, perkantys baldus, gali rinktis iš lengvai gamtoje suyrančių, jau perdirbtų ar perdirbamų žaliavų. Tvarus baldas siejasi ir su jo ilgaamžiškumu bei kokybe, siekiant užtikrinti, kad jis būtų naudojamas nuo ilgiau, turėtų galimybę būti remontuojamas arba pakeičiant jo dalis, nesunkiai pritaikomas prie pasikeitusių poreikių. Baldus eksportuojančiai įmonei be galo svarbus ir jų įpakavimas, tad čia taip pat taikomi gamtai draugiški ekologiški sprendimai.
„Tai yra mums, kaip eksportuotojui, iššūkis, nes baldus vežame toli. Juos pakuojame nesurinktus, į kuo plonesnes pakuotes, jog užimtų kaip įmanoma mažiau vietos sunkvežimyje ar konteineryje. Pakavime naudojame perdirbtą kartoną ir plastiką bei ieškome kitų tvarių sprendimų. Planuojame nebenaudoti lipnios juostos, atsisakyti putplasčio. Ant pakuočiau jau nebespausdiname lipdukų, tad siekiam, kad pakuotė taptų kuo tvaresnė ir kad jos būtų kuo mažiau“, – teigė Edita.
Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. „Švarūs miestai – švari Lietuva“ – šeštadieniais, 11 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją!
