Negąsdina perspėjimai
Balandžio 15 d. buvo įvestas bevizis režimas į Baltarusiją atvykstantiems lietuviams. Po to Lietuvos piliečių, vykstančių į Baltarusiją, skaičius šoktelėjo maždaug tris kartus.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, Lietuvos piliečių, išvykusių į Baltarusiją, didžiausias skaičius buvo liepą – beveik 56 tūkst. Rugpjūtį buvo 50 tūkst., rugsėjį – beveik 42 tūkst., spalį – 45 tūkst.
„Bevizio režimo įvedimas davė srauto paaugimą, tačiau toliau jis neauga, netgi mažėja. Susidomėjimas šiek tiek praėjęs“ – portalui lrytas.lt komentavo VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Nemaža dalis lietuvių važiuoja akcizinių prekių ar prisipilti pilno bako degalų. Kiti deklaruoja, kad važiuoja aplankyti giminių, kai kas nurodo ir turizmo tikslus.
„Dauguma leistinais kiekiais parsiveža akcizinių prekių, t. y. degalų, rūkalų, alkoholio. Aišku, pasitaiko bandymų slėptuvėse parsivežti pigesnių akcizinių prekių. Tų sulaikymų tikrai yra faktiškai kasdien“, – atskleidė G.Mišutis.
Ekonomistas Algirdas Bartkus pridūrė, kad lietuviai Baltarusijoje ieško ir pigesnio maisto, ypač miltų gaminių, rūbų.
„Tai yra piliečiai, kurie ieško pigesnio dyzelio ir benzino, dar miltų, makaronų ir to, ko pasieny neatims. Paimkime reprezentatyvų prekių krepšelį – Baltarusijoje jis trečdaliu pigesnis“, – tvirtino A.Bartkus.
Pasak G.Mišučio, tokių lietuvių negąsdina nė Lietuvos tarnybų perspėjimai dėl pavojų kaimyninėje šalyje.
„Tas požiūris, kad niekam neįdomu, kad niekas negresia, yra tikrai labai apgaulingas. Čia yra nuolatinė grėsmė. Žmones, įvažiuojančius į Baltarusiją, tikrina tie patys pareigūnai, kurie akivaizdžiai dalyvauja tiek gadinant fizinį barjerą, tiek stumdant nelegalius migrantus į Lietuvą. Kiekvienas žmogus ten važiuodamas tikrai turėtų pagalvoti.
Ištikus bėdai, teisiniai dalykai tikrai ne pirmoje vietoje. O ir pačios valstybės retorika yra matyti Lietuvą kaip priešą. Visas tas fonas yra gana grėsmingas. Aišku, kiekvienas įsivertina, jie yra suaugę žmonės. Bet ar tas litras degtinės yra vertas to, ko galima sulaukti iš tos valstybės, yra didelis klausimas“, – kalbėjo VSAT atstovas.
Ieško pigesnių prekių
Vilnietė Agnė – iš tų, kurie į Baltarusiją vyksta apsipirkti.
„Mes ten vykstame dėl pieno mišinio savo vaikui, nes jis labiausiai tiko vaikui. Bet važiuojame retai – kas antrą mėnesį, o gal ir kas trečią. Perkame ne tik pieno mišinių vaikui, bet ir tyrelių, duonos gaminių, prieskonių ir gaiviųjų gėrimų ar mineralinio vandens. Išleidžiame iki 300 baltarusiškų rublių (apie 115 eurų)“, – portalui lrytas.lt pasakojo ji.
Ji pasakojo, kad 400 gramų pieno mišinio vaikui kainuoja apie 2 eurus. Baltarusijoje, pasak jos, pigiau ir degalai, konservai, vaistai, odontologijos paslaugos.
„Važiuodami atgal į Lietuvą, užsipilam pilną degalų baką, tai kainuoja apie 70–90 eurų“, – pasakojo Agnė.
Taip pat sostinėje gyvenanti Diana į Baltarusiją sakė važiuojanti kartą per mėnesį.
„Degalai kainuoja 90 euro centų, alkoholis 2–4 eurai, pakelis cigarečių – 50 euro centų. Kilogramas makaronų kainuoja 45 euro centus, pigūs limonadai. Teko gamintis aukso dirbinius, tai išėjo 45 eurai, o Lietuvoje būtų 140 eurų“, – vardijo Diana.
Vis dėlto ji sakė, kad Baltarusijoje pigiau ne viskas.
„Kavos, saldainių kainos didesnės nei pas mus, europietiška chemija, kosmetika ten labai brangi. Rūbai, batai – kaip pakliūsi: daug ko kainos kaip pas mus. Kruopos iš pat pradžių buvo pigesnės, dabar pabrango, tai nebeperkam“, – kalbėjo vilnietė.
Ignalinoje gyvenanti Nijolė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) į kaimyninę šalį apsipirkti važiuoja net du kartus per mėnesį. Kaskart išleidžia apie 50 eurų.
„Į šią sumą įeina vienas kepalas duonos, 2 kilogramai miltų, trys pakuotės po 800 gramų makaronų, šešios pakuotės sulčių, trys rūšys silkės vakuume, du litrai aliejaus, 20 varškės sūrelių, vienas indelis grietinės, penki indeliai dirbtinių raudonųjų ikrų, du indeliai saldžiųjų kukurūzų“, – vardijo Nijolė.
Ignalinos gyventoja į Baltarusiją vyksta ir dėl vaikiškų maisto produktų. Perka sultis, trapukus, batonėlius.
„Kai sulyginame kainas, tai tiesiog šokas... Iš ten atsivežti galima už 50 eurų pilnut pilnutėlį maišą, skirtą vaiko maitinimui“, – atviravo Nijolė.
Baltarusijoje ji perka ir vaistus bei kurą, lankosi kavinėse, kur už dienos pietus su desertais sumoka 5 eurus.
Ne taip viskas ir pigu?
Vis dėlto ne visi lietuviai, vykstantys į Baltarusiją, sutiktų, kad prekės ten – žymiai pigesnės. Vaiką į Baltarusijoje esantį ukrainietiško kapitalo delfinariumą vežusi vilnietė Justina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.) šalyje matė didesnes kainas nei Lietuvoje.
„Maistas brangesnis, pavyzdžiui, bananai – 2 eurai. Baltarusiškas maistas pigesnis, bet realiai parduotuvėje kainos nėra labai mažos, drabužiai brangūs ir nėra pasirinkimo“, – vardijo ji.
„Draugai buvo Baltarusijoje sanatorijoje. Tai sakė, kad gyvenime daugiau ten nebevažiuos, nes lietuviams kainos kitos, maistas neskanus, procedūros blogos.
Sanatorijose, jei tu esi ne Baltarusijos pilietis, iškart kitas kainininkas. Pabuvo penkias dienas Baltarusijoje, o už tą kainą galėjo pabūti savaitę Turkijoje“, – kalbėjo Justina.
Ir nors, kaip ji teigė, kaimyninėje šalyje pigesni viešbučiai, pramogos vaikams, yra kitokių mokesčių.
„Kai mes važiavome, buvo kelių mokestis. Kiekvieną kartą grįžtant reikia mokėti mokestį. Tai sunkus darbas“, – prisiminė ji.
Jai antrino ir Marijampolės gyventojas Tomas.
„Degalai, cigaretės, alkoholis – o daugiau ten nieko pigaus. Lietuviai nieko neperka toje Baltarusijoje iš kitokių prekių, nes ten nieko pigesnio nėra. Tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip baltarusiai ten gyvena, turint galvoje jų algas.
Kainos panašios kaip mūsų, kai kas ir žymiai brangiau. Patys baltarusiai masiškai vežasi elektroniką, buitinę techniką iš Lietuvos, Lenkijos“, – kalbėjo jis.
Be to, anot Tomo, eilėse pasienyje į abi puses gali tekti pastovėti iki 24 valandų. Apie eiles užsiminė ir į Baltarusiją turistiniais tikslais vykusi netoli pasienio gyvenanti Edita (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.).
„Mane labiausiai šioje kelionėje pykdė stovėjimas pasienyje. Į priekį viskas vyko gana greitai, mašinų nebuvo, bet atgal, Medininkuose, man buvo šokas: buvo ir ašarų, ir panikos. Poste prastovėjome lygiai 10 valandų“, – atviravo ji.
„Kalbant apie baltarusiškas kainas, jos mane labai nustebino. Galvojau, kad ten viskas bus labai pigu, bet ne. Maisto produktai tikrai nėra stipriai pigesni, galbūt tik baltarusiški produktai. Litras pieno kainavo 1,60 rublio (0,61 euro).
Važiuoti apsipirkti ten neapsimoka, absoliučiai ne. Drabužiai tikrai brangūs, lėkštės, gėlių vazonai... Didelis paprastas gėlių vazonas – virš 70 rublių (apie 27 eurus). Lietuvoje nėra tokių kainų“, – svarstė Edita.
Tačiau Baltarusijoje pigiau sumokėjo už trijų žvaigždučių viešbutį, jis kainavo 102 rublius (apie 45 eurus) už naktį dviem žmonėms. Už sočią vakarienę dviem žmonėms prabangiame restorane išleido apie 70 rublių (apie 27 eurus).
Taikinys žvalgybos tarnyboms
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas perspėja į Baltarusiją vykstančius lietuvius – anot jų, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į Rusiją ir Baltarusiją vykstančius Lietuvos piliečius.
„Tarp pagrindinių verbavimo taikinių yra asmenys, kurie turi galimybę nuolat lankytis Rusijoje ar Baltarusijoje. Atrenkant potencialų taikinį, yra įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas“, – rašoma jų pranešime.
Kaip teigiama, žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose.
Primename, kad Baltarusija nuo balandžio 15 d. iki metų pabaigos įvedė bevizį režimą Latvijos ir Lietuvos piliečiams. Per šį laikotarpį latviai ir lietuviai gali neribotą skaičių kartų pasinaudoti teise įvažiuoti į Baltarusiją ir būti visoje jos teritorijoje.
