Tai parodė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu Inovacijų agentūros parengta Vandenilio iš atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo Lietuvos pramonėje galimybių studija ir joje pateiktos mokslininkų įžvalgos.
„Akivaizdu, kad atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti Lietuvos pramonė tampa ne tik brangi, bet ir ekonomiškai naudinga, siekiant užtikrinti mūsų šalies konkurencingumą visame pasaulyje. Turime sudaryti sąlygas ir dar labiau skatinti Lietuvos pramonę pereiti prie atsinaujinančia energija grįstos gamybos, kurioje būtų naudojamos tokios žaliavos kaip vandenilis.
Taip ne tik stiprintume žaliąją ekonomiką, sumažintume išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir reikšmingai prisidėtume prie Lietuvos ekonomikos augimo ir šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Studija rodo, kad Lietuvos pramonės įmonės, neribodamos atsinaujinančių išteklių šaltinių, gamybos būdų ir technologijų, galėtų daugiau gaminti ir naudoti mažai taršaus vandenilio: 2026–2030 m. Lietuvos pramonėje galėtų būti pagaminta apie 20 tūkst. tonų, o 2050 m. – net iki 320 tūkst. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos.
Ministerija pažymi, kad šios įmonės galėtų gaminti ir naudoti ekologiškesnes pramonines dujas, kurių viena iš sudėtinių dalių būtų vandenilis, o dujų gamintojai padidintų vandenilio gamybą, kad visi gamtinių dujų vartotojai galėtų naudoti metano ir vandenilio dujų mišinį. Be to, vandenilio degalinių įrengimas pagrindiniuose transporto mazguose Lietuvoje taip pat stipriai prisidėtų prie vandenilio sklaidos Lietuvoje.
Studijoje atkreipiamas dėmesys ir į regioninių vandenilio klasterių („vandenilio slėnių“) kūrimąsi ir sinergijos regionų ir įmonių lygmeniu siekimą. Taip pat būtų galima stiprinti įmonių bei mokslo ir tyrimų institucijų bendradarbiavimą, pramonės ir transporto srityse kuriant vandeniliu grįstas technologijas. Veiksmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu taip pat užtikrintų didesnį vandenilio naudojimą.
Vandenilio gamyba ypač skatinama Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Atsinaujinančiųjų išteklių energija ženkliai prisideda įgyvendinant Europos žaliąjį kursą ir siekiant iki 2050 m. neutralizuoti neigiamą poveikį klimatui.
Tyrimai rodo, kad 2050 m. atsinaujinančių išteklių energija galėtų sudaryti iki 100 proc. ES energijos rūšių derinio, iš kurių vandenilis galėtų sudaryti iki 20 proc. visos energijos ir 5–20 proc. pramonėje suvartojamos energijos. Šiuo metu vandenilis sudaro mažiau nei 2 proc. dabar Europoje suvartojamų energijos išteklių.
