Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Saulius Spurga patikino – nenuostabu, kad dėl svarbiausio įstatymo verda aršios diskusijos, tačiau tai yra pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas. Politikų diskusijas, interpeliacijų vaidmenį ir jų įtaką biudžeto priėmimui „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ apžvelgė politologas.
Tikrina Vyriausybės pasitikėjimo lygį
Vyriausybė neturi kitos alternatyvos – valstybės biudžetas bet kuriuo atveju turi būti patvirtintas. Priešingu atveju, Vyriausybę ištiktų krizė ir galbūt tai galėtų reikšti ministrų atsistatydinimą, sakė pašnekovas. Valstybės biudžeto projekto tobulinimo metu kasmet išryškėja pozicijų ir nuomonių skirtumai ne tik tarp partijų, bet ir jų viduje.
Politologo nuomone, tokia padėtis valdžioje nėra krizė. „Tačiau alternatyvos šiame Seime nėra – kitaip sakant, jei biudžetas liktų nepatvirtintas, tai sukeltų Vyriausybės krizę ir galbūt atsistatydinimą. Alternatyvos, kad opozicija galėtų formuoti valdančią daugumą, Vyriausybę, šiuo metu nėra“, – tęsė S.Spurga.
Valdantieji suvokia, kad jei jie praras valdžią ar Vyriausybė patirs krizę, kai kurios partijos nebeišliks valdžioje. „Manau, kad šitas faktorius yra svarbus ir daugelis Seimo narių dės visas pastangas, kad biudžetas būtų patvirtintas“, – kalbėjo pašnekovas.
Tačiau jis pritaria opozicijos išsakytai minčiai, kad šis klausimas yra tarsi Vyriausybės pasitikėjimo rodiklis. Politologo pastebėjimu, tai yra labai rimtas patikrinimas.
Tačiau metai iš metų valstybės biudžetas patvirtinamas ir nesvarbu, koks tai sudėtingas procesas. „Opozicija nebūtų opozicija – ji visada tikisi netikėtumų, tikisi, kad galbūt įvyks maištas ir taip sukels nepatogumą arba krizę, o valdančiųjų priedermė – būti vieningiems“, – kalbėjo jis.
Kadangi valdančiųjų dauguma jau neturi tokios didelės daugumos, pasak politologo, gali kilti ne tik dalykinių prieštaravimų, bet ir techninių. Pavyzdžiui, kažkiek politikų gali neatvykti į posėdį, todėl balsavimas dėl biudžeto neretai tampa įtemptas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau yra teigusi, kad ginčas dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų daliai verslų yra pernelyg sureikšmintas ir negali nulemti visos koalicijos ateities. Tačiau šis klausimas išlieka problemiškas.
„Todėl, kad Vyriausybė nusprendė nemažai skolintis ir eina absoliučia riba, kuri įsivaizduojama dėl biudžeto deficito, o Vyriausybė skiria tikrai nemažas lėšas socialiniams klausimams ir ekonominiams dalykams“ – aiškino televizijos laidos dalyvis.
Kaip atkreipė dėmesį S.Spurga, siūlomos PVM lengvatos yra gan ribotos dėl to, jog tai orientuota tik į dalį verslų – tai yra lyg smulkmenos. Juo labiau, kad ankstesniais metais bendri klausimai ir įtampos buvo dar didesnės.
„Negali būti vienos nuomonės: gerai ar blogai eiti tokiu keliu. Iš vienos pusės, šią Vyriausybę persekioja krizės, iš kitos pusės – seniai turėjome tokią privilegiją atverti pinigų maišą“, – dėstė jis.
Biudžeto projektas šiemet teikiamas anksčiau nei įprastai, jį priimti taip pat planuojama anksčiau – lapkričio 22 dieną, o ne gruodžio viduryje. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas yra sakęs, jog norima, kad visuomenė kuo anksčiau sužinotų, kaip keisis žmonių pajamos ir mokesčiai.
Interpeliacijoms – ne pats geriausias laikas
Opozicijai inicijuojant vieną po kitos interpeliacijas ministrams, kėlė idėją taip pasielgti su visa Vyriausybe. Visgi, S.Spurgos pastebėjimu, tam nėra geras laikas. „Opozicija yra opozicija, ji gali turėti bet kokius planus. Bet dauguma yra dauguma – opozicija visada nori Vyriausybei pareikšti nepasitikėjimą, bet viskas atsiremia į paprasčiausią dalyką – galimybes“, – sakė jis.
Kaip svarstoma, opozicinės partijos nori išbandyti valdančiosios koalicijos atsparumą, tačiau yra keli niuansai. Pirmoji pastaba ta, jog nereikėtų nuvertinti opozicijos – jei nepasitikėjimas reiškiamas visais ir viskuo, sunku tikėtis norimo atgarsio visuomenėje ar populiarumo balų.
Taip pat jis mano, kad taip norima palįsti po Vyriausybės pamatais, kai nėra pajėgu išspręsti vidinių nesutarimų. Naujausia Sauliaus Skvernelio inicijuojama interpeliacija užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui gali būti įmanoma, tačiau sunkiai įsivaizduojama.
Šioje situacijoje svarbu tai, kad G.Landsbergis užima ne tik ministro kėdę, bet ir vyraujančios valdančiosios koalicijos partijos vadovas. „Jei interpeliacija pavyktų, kiltų didelių problemų valdančioje koalicijoje ir galbūt turėtų neigiamų pasekmių visai Vyriausybei ir galbūt Vyriausybė atsistatydintų, o koaliciją reikėtų perskirstyti iš naujo“, – kalbėjo S.Spurga.
Kalbėdamas apie tai, ar tam yra tinkamas laikas, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją už užsienio politiką atsakingas Prezidentas. Tad daugelis klausimų derinami su Prezidentūra, Seimu, tad neaišku, kieno tai atsakomybė.
Dar vienas klausimas – ar reikia visam pasauliui išsipasakoti ir parodyti, kaip čia priimami sprendimai. „Šita interpeliacija turi nelabai gerą prieskonį“, – sakė jis. Visgi visada galima paklausti Vyriausybės, jei jai yra klausimų ir be pačios interpeliacijos.
