Pasak 2023 metų valstybės biudžeto projektą vertinusios EK, tokia apžvalga bus atlikta pirmą kartą nuo šios procedūros pradžios.
Lietuvos įspėjimo mechanizmo ataskaitą atlikusi EK kviečia valdžią apriboti išlaidas, pavyzdžiui, energijos kainų kompensacijas mokėti tik pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
„Laikinos priemonės, skirtos namų ūkiams ir įmonėms susidoroti su energijos kainų pokyčiais, Europos Komisijos nuomone, nėra pakankamai tikslingos ir nukreiptos į pažeidžiamiausias visuomenės grupes“, – rašoma EK komentare apie 2023 metų Lietuvos ir kitų euro zonos valstybių biudžetų projektus.
Komisijos nuomone, papildomą skatinamąjį poveikį sukurs kitų, nuolatinių valstybės išlaidų didėjimas, kuris nebus atsvertas tvariomis biudžeto pajamomis.
Todėl EK ragina Lietuvą, taip pat Belgiją, Portugaliją, Austriją, Vokietiją, Estiją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Slovėniją ir Slovakiją užtikrinti, kad jų 2023 metų biudžetai visiškai atitiktų ES Tarybos rekomendacijas.
Pasak Komisijos, iš 14 rodiklių, pagal kuriuos vertinami galimi disbalansai, Lietuva 2021 metais viršijo penkių rodiklių ribas.
„Susirūpinimą kelia galimas sąnaudų konkurencingumo mažėjimas, lemiamas spartaus atlyginimų ir vienetinių darbo sąnaudų didėjimo. Atlyginimų didėjimas, numatoma, šalyje tęsis ir ateityje, tuo metu, kai infliacija šalyje išlieka aukšta, palyginti su vidutine infliacija euro zonoje“, – pranešime nurodo Komisija.
„Būsto kainų didėjimas Lietuvoje paskutiniaisiais metais buvo vienas aukščiausių ES, taip pat sparčiai augo skolinimas ir finansinio sektoriaus įsipareigojimai. Nedarbo lygis paskutiniaisiais metais mažėjo, tačiau vertinant paskutiniųjų trejų metų pokytį, ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo rodikliai indikuoja didėjimą, viršijantį makroekonominių disbalansų procedūros švieslentės rodiklių ribas“, – priduria EK.
Be Lietuvos, galimų ekonomikos disbalansų apžvalga taip pat bus atlikta Kiprui, Prancūzijai, Vokietijai, Graikijai, Italijai, Nyderlandams, Portugalijai, Rumunijai, Ispanijai, Švedijai, Čekijai, Estijai, Vengrijai, Latvijai, Liuksemburgui ir Slovakijai.
Komisijos vertinimu, Lietuvos fiskalinė politika 2023 metais, nepaisant didelės infliacijos šalyje, skatins ekonomiką.
Siūlo nustatyti 275 eurų viršutinę ribą sandoriams TTF prekybos taške
Reaguodama į tebesitęsiančią energetikos krizę EK taip pat siūlo nustatyti 275 eurų už megavatvalandę (MW) viršutinę kainų ribą artimiausio mėnesio sandoriams Nyderlandų TTF prekybos taške, pranešė Komisijos atstovybė Lietuvoje.
„Siekdami apsaugoti mūsų žmones ir įmones nuo itin didelių kainų šuolių, šiandien pasiūlėme nustatyti viršutinę TTF dujų kainų ribą. Rengdami šį mechanizmą dėjome daug pastangų užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas ir kartu nekeltų pavojaus mūsų tiekimo saugumui, ES energijos rinkų veikimui ir finansiniam stabilumui“, – pranešime teigė už energetiką atsakinga EK narė Kadri Simson.
Pranešama, viršutinė kainų riba būtų aktyvuota ateinančio mėnesio dujų kainai TTF prekybos taške dvi savaites viršijant 275 eurų už MW, o suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) referencinei kainai 10 dienų iš eilės viršijant 58 eurus. Apie tai informavusi Komisiją, Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA) ir Europos Centrinį Banką (ECB) praneštų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER).
Viršutinė kainų riba įsigaliotų kitą dieną po pranešimo, o ją viršijantys pavedimai nebūtų priimami. Bendrijos institucijoms, tarp jų ir ECB, pranešus apie pavojų tiekimo saugumui ar finansiniam stabilumui, EK galėtų neleisti aktyvuoti mechanizmo.
Mechanizmas būtų galima aktyvuoti nuo sausio 1 dienos.
Nyderlandų dujų biržoje TTF, kuri laikoma pagrindine dujų kainas Europoje formuojančia birža, gruodžio ateities sandorių kaina antradienio pavakarę buvo 123 eurai už megavatvalandę (MWh). Tuo metu rugpjūčio pabaigoje vieno mėnesio ateities sandorių kaina viršijo 300 eurų.
EK spalį pasiūlė ES šalims narėms bendrai pirkti dujas, riboti kainas TTF dujų biržoje, toliau mažinti dujų paklausą bei naujas skaidraus infrastruktūros naudojimo ir solidarumo priemones. EK taip pat pasiūlė iki kitų metų kovo sukurti naują suskystintų gamtinių dujų kainų indeksą.
Vis dėlto Komisija iki šiol nepasiūlė įvesti dujų, naudojamų elektrai gaminti, kainų lubų, nors spalį pateikti konkrečius su tuo susijusius sprendimus paragino Briuselyje susirinkę ES šalių lyderiai.
Energetikos ministras Dainius Kreivys ne kartą teigė, jog viršutinė kainos riba turi būti nustatyta ne tik elektros gamybai naudojamoms dujoms, bet ir visiems didmeniniams jų sandoriams. Jis teigiamai įvertino spalį pateiktą EK pasiūlymą riboti dujų kainas sandoriams TTF biržoje, tačiau nepritarė tuo metu siūlytos dinaminės kainų ribos idėjai. Pasak ministro, būtina, kad lubos būtų nustatytos automatiškai augant kainoms, o ne tada, kai tai nusprendžia EK.
Lapkričio pradžioje D. Kreivys Seime teigė, jog Komisijai ketvirtadienį vyksiančiai neeilinei Bendrijos energijos ministrų tarybai nepasiūlius įvesti dujų kainų lubų, dauguma ES narių ketina blokuoti EK pasiūlymus.
