Pasaulyje nedarbo rodikliai šiandien tokie, kad beveik visi turi darbą: JAV nedarbas siekia kiek daugiau nei 3 proc., Jungtinėje Karalystėje – 3,5 proc., Europoje – 6,6 proc. „Nėra didesnės ekonomikos, kurioje nebūtų darbo. Galime juokauti, kad šiandien susirasti darbą lengviau, nei išsinuomoti butą“, – sakė M.Dubnikovas.
Tai reiškia, kad specialistų šiandien trūksta ir jų trūks ateityje, ypač – kvalifikuotų, nes tokių darbo vietų vis daugės.
Kalbant apie žaliąją energetiką ir Lietuvos perspektyvas darbuotojų taip pat trūksta ir trūks. Todėl, ekonomisto teigimu, turime labai tikslingai galvoti apie ateitį, o, kalbant apie žaliąją energetiką – galvoti, kas ją mums įdiegs, nes laukia didžiuliai procesai, didžiulės statybos.
„Šiandien trūksta žmonių, kurie elementariai gali saulės bateriją prisukti prie stogo neperdurdami stogo dangos, – sakė M.Dubnikovas. -
Tokių žmonių nelabai ir atvažiuos – turėsime juos išsiugdyti, tačiau kyla rizika, kad jie nutekės į užsienį. Jungtinė Karalystė, Vokietija – populiariausios kryptys siurbia žmones, siurbs ir energetikos specialistus, nes ten vyksta tokie patys procesai. Tai yra, Europa paskubom bando atsirišti nuo iškastinio kuro, o labiausiai – nuo rusiškų išteklių“.
Čia svarbi ir infliacija. Šiandien ji didžiausia nuo 1981–1982 m. Kad infliacija būtų suvaldyta, reikia palūkanų augimo – jos kyla ir tikėtina, kad ir toliau kils. Ekonomisto teigimu, tai bus iššūkis vartotojams, namų ūkiams, kurie,tikėtina, neišgalės sumokėti už aukštas žaliosios energijos kainas, jos įdiegimą.
„EURIBOR pasiekus 3 proc. vidutinė šeima, turinti būsto paskolą, 3–4 tūkst. eurų mokės papildomai vien palūkanų aptarnavimui. O tai jau elektrinės kaina. Tai gali būti šiek tiek žaliosios energetikos plėtrą stabdantis efektas“, – komentavo M.Dubnikovas.
Be to, jo teigimu, palūkanų augimas gali versti keisti verslo modelius: atsiperkamumas, kuris buvo įsiūtas skaičiuojant investicijas į žaliąją energetiką, dėl palūkanų gali būti pažeistas. Kai kuriais atvejais net ir Lietuvoje buvo taikomi netvarūs modeliai, kai šeimos ėmė vartojimo paskolą, kad įsidiegtų žaliąją energetiką ir taip taupytų. Tokių vartojimo kreditų kaina pažeidžia žaliosios energetikos atsiperkamumą, kas gali diskredituoti pasitikėjimą pačia žaliąja energetika.
„Žalioji energetika teikia galimybes, bet susidurs ir su rizikomis: personalo trūkumu, infliacija, pinigų kainos pokyčiu“, – nurodė pranešėjas.
Ekonominė situacija dėl infliacijos gali būti ne tokia tvari. JAV centrinis bankas gana sparčiai didina paskolų palūkanas ir valdo situaciją: infliacija ten jau leidžiasi ketvirtas mėnuo, tačiau to negalima pasakyti apie Europą. Čia infliacija siekia virš 10 proc., palūkanų norma – 2 proc. „Labai delsiama, – vertino M.Dubnikovas. – Todėl euro zona gali susidurti su problemomis – su 2 proc. 10 proc. neįveiksi. Gali būti, kad reikės ir 4–5 proc. palūkanų, kad pavyktų suvaldyti situaciją, o tai žaliajai energetikai tikrai nebūtų į naudą“.
Be to, paskutiniu metu krenta verslų pasitikėjimas, o tai gali mažinti investicijas į plėtrą.
„Praėjusią savaitę peržengtas 8 mlrd. gyventojų skaičius, kai 2000-aisiais mūsų buvo 6 mlrd., prieš 100 metų – tik 2 mlrd.
Žalioji energetika – tai technologinis lūžis, kuris būtinas ir neišvengiamas. Kita vertus, tai sektorius, kuris gali sukurti papildomas darbo vietas. Darbo vietas plačiąja prasme: pati žalioji energetika ir tai, ką su ja galima nuveikti, kur sukurti naujus darbo centrus – atsiranda naujos profesijos, kurių iki šiol neturėjome, atsiranda ir nauji poreikiai“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Ekonomisto teigimu, 4-oji pramonės revoliucija vyksta prieš mūsų akis. Ją paskatino Rusijos ekonominis karas prieš Europą, prieš Ukrainą. Mes pereiname į visai kitus gamybos principus. Įdomiausia, pranešėjo teigimu, kad kiekviena pramonės revoliucija sukurdavo vis galimybes didesniam ratui žmonių, todėl tikėtina, kad tie 8 mlrd. žmonių turės ką veikti.
