Lietuva ir taip nukeliavo toli
„Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ ekonomistas įvertino, kaip situacija Lietuvos ekonomikoje pasikeitė nuo metų pradžios iki pat šios dienos. Jo teigimu, netrukus turėtų prasidėti naujas ekonomikos ciklas, tačiau recesija kitąmet jau neišvengiama.
„Pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika tikrai puikiai puškavo į viršų kaip gerai suteptas traukinys, eksportas didėjo 25 proc. ir buvo rekordiškai aukštas“, – kalbėjo jis. Antrajame ketvirtyje Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir ekonominis karas Europoje lėmė stipriai išaugusias energetikos kainas verslui – tai buvo didelis iššūkis.
Jei vargo ir baimės jau buvo antrame ketvirtyje, trečiajame ketvirtyje tai ypač sustiprėjo rugpjūtį. „Šie metai nėra labai geri, bet nepaisant to, Lietuva vis dar gyvena gerai: žmonės turi darbus ir atlyginimai auga“, – teigė jis.
M.Dubnikovas išskyrė restoranų ir viešbučių sektorius, kurie ne tik šiais metais, bet ir per pandemiją labiausiai nukentėjo. Jei po pandemijos jau pamažu atsistojo ant kojų, „vėl gavo per galvą tikrai dideliu vėzdu“ dėl išaugusių kaštų energijos ištekliams.
„Matėme ir kitas įmones, pavyzdžiui, tokias kaip „Achema“, kuri trąšų gaminime netgi sustabdė savo veiklą ir stabdydama veiklą sukėlė dideles bangas tiek regionui, tiek patiems ūkininkams, kurie žvalgosi per petį į kitus metus ir galvoja, iš kur gauti tų trąšų“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Ekonomistas šiuo metu mato neįprastą situaciją: iš vienos pusės situacija atrodo baisi, o iš kitos – gal visai ir nieko blogo. Vis tik trejus metus gyvenome lyg stebuklų lauke ir teko nuolat „gesinti gaisrus“ – trūkinėjo tiekimo, buvo prekių pervežimo sutrikimai bent du kartus, sakė M.Dubnikovas.
Dar 2022 m. pradžioje Lietuvos ekonomika puškavo kaip garvežys į priekį, tačiau Ukrainoje Rusijos pradėtas karas viską pakreipė kitokia linkme. Nuolatiniai išbandymai ne tik verslui, bet ir patiems gyventojams kelia ne tik baimes, bet ir nuovargį.
Tačiau yra ir kita pusė. M.Dubnikovas priminė, kad Lietuva per dešimtmetį nukeliavo toli. 2012 m. minimalus mėnesinis atlyginimas siekė 870 litų, o nuo kitų metų jis jau sieks 840 eurų, neatskaičius mokesčių – per šiuos metus padidėjimas fiksuojamas kone trigubai. Tuo turbūt negali pasigirti nė viena Europos Sąjungos valstybė.
Vidutinis atlyginimas per paskutinius penkerius metus išaugo 70 proc., tad dviženklė infliacija nebeatrodo tokia grėsminga.
Ekonomikoje situacija dviprasmiška
„Jau dabar galime konstatuoti, kad recesija yra neišvengiamas dalykas. Pirmą kitų metų ketvirtį tikrai matysime negražius skaičius vien dėl to, kad palyginamoji bazė yra labai aukšta – 2022 metais startavome puikiai ir karas nutiko tą nelemtą vasario 24 d., tai to ketvirčio nesustabdė. Antras ketvirtis buvo dar pakankamai geras dėl inercijos“, – išvadomis dalijosi M.Dubnikovas.
Tačiau pašnekovas paragino „negražius“ skaičius vertinti kaip matematinius dalykus, o ne siaubą keliančią statistiką. Mat po recesijos ateis ir gerasis laikotarpis. Anot jo, įprastai ekonominiai susitraukimai trunka 6–9 mėnesius, tačiau daug kas priklauso nuo aplinkybių.
„Matyt, kad vasara bus sunkiausias periodas, tačiau turėtume pradėti naują ekonominį ciklą, kuris tuoj ateis, nes šis senasis jau baigiasi – jis tęsiasi nuo pat 2009 m. ir buvo pats ilgiausias nuo antrojo pasaulinio karo“, – skaičiavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidos dalyvis.
Taigi vasarą greičiausiai stebėsime, kad žmonės ne pirmo būtinumo prekėmis domisi mažiau – jau dabar didmeninė prekyba rodo susitraukimą.
Nelengva situacija bus ir pramonėje bei žemės ūkyje. Ūkininkams trąšos gali būti gerokai brangesnės, o pramonėje – mažiau užsakymų.
„Čia tas sustojimas bus, bet ar tai bus tragiška recesija ar krizė, bent kol kas atrodo, kad ne“, – dėstė jis.
Situacija su viešbučiais ir restoranais taip pat nelengva. Tačiau valstybės biudžete numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos gelbės šiuos sektorius.
Daliai restoranų tai turėtų pagelbėti, nes dabar situacija labai prasta. Išlaidos elektrai ir šildymui verslus skandina. M.Dubnikovas svarsto ir tai, kaip dalis kavinių dar neužsidarė ir išsilaiko virš vandens. Pasikeitę vartotojų pokyčiai taip pat juos gramzdina gilyn: darbas iš namų reiškia, kad žmonės pavalgo namuose, tad rečiau valgo mieste.
Tad tokios lengvatos padės vienam ar kitam verslui išsilaikyti, bet visų neišgelbės. Tačiau tai dar parodys vėlesnis laikotarpis.
