„Man jeigu reiktų pasakyti vieną mokestį, kurio turėtų nebūti, tai turėtų nebūti Nekilnojamo turto mokesčio. Mes galėtume susitaikyti su pvz. aukštesniais pajamų mokesčiais, jeigu reikia pajamų mokesčio. Šis mokestis nesprendžia nieko“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Bartkus.
„Savivaldybių finansavimo šaltinius būtų galima padidinti kitokiais būdais. Net ir surenkant papildomą pajamų mokestį, bet centralizuotai per šalies biudžetą padidinus jiems perskirstymą“, – pridūrė jis.
VU dėstytojas pabrėžė, kad šioje vietoje nėra tinkamas ir už NT mokestį pasisakančių žmonių argumentas, neva taip siekiama „atvėsinti“ NT rinką, nes, anot jo, didžioji dalis nekilnojamą turtą turinčių asmenų nėra rinkos dalyviai.
„Nekilnojamo turto mokestis yra blogas dėl to, kad dalis argumentacijos, kodėl jis yra įvedamas yra sukonstruota neva „siekiame šiek tiek atvėsinti NT rinką“. Bet šioje vietoje yra padaryta milžiniška loginė klaida. Didžioji dalis asmenų, kurie yra nusipirkę nekilnojamą turtą, jie jį planuoja labai ilgam laikui, kone visam gyvenimui. Jie įdėjo daugiau pinigų tam, kad turėtų sau, savo šeimai geresnį būstą ir t. t. Jie nėra NT rinkos dalyviai“, – sakė ekonomistas.
„NT rinkos neįmanoma paveikti apmokestinant joje nedalyvaujančius asmenis. Šį mokestį mokės ir tie, kurie turi būstą sau, savo šeimai ir jokiems spekuliaciniams tikslams jie jo nėra įsigiję“, – pridėjo jis.
Galiausiai ekonomistas tvirtina, kad tokio mokesčio įvedimas prisidėtų prie visuomenės segregacijos ir pradėtų rastis skurstančių žmonių kvartalai, kuriuos jis įvardija getais.
„Tokio mokesčio įvedimas būtų klaida. Paskui mes metai prie metų artėtume prie to, kas vadinama getais“, – aiškino A. Bartkus.
ELTA primena, kad Finansų ministerija praeitą savaitę išklausiusi suinteresuotas puses, pateikė patikslinti įstatymo pakeitimus dėl tradicinio gyventojų nekilnojamojo turto mokesčio modelio įvedimo, kuriuo siūloma apmokestinti atskirus nekilnojamojo turto objektus, o ne bendrą jų verčių sumą. Tokiu būdu savivaldybės, gaudamos gyventojų mokamą mokestį, turės daugiau galimybių plėsti jiems teikiamas švietimo, sveikatos, socialines ir kitas viešąsias paslaugas.
Po patikslinimo teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės nekilnojamojo turto vidurinės vertės (medianos) – mokesčio nemokėtų (ankstesniame siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas). Tokiu būdu, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.
Pagal atnaujinto projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei viršijančiai dvi medianas būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.
Siūloma, jog priėmus įstatymų pakeitimus Seime, pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pagal pakeistą modelį gyventojus pasiektų 2026 metais.
Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį teigė, kad patikslinus projektą dėl naujo gyventojų NT mokesčio modelio buvo nuspręsta, jog mokestis būtų skaičiuojamas tik viršijant vieną savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianą. Anot jos toks pakeitimas padėtų labiausiai nepasiturintiems ir pažeidžiamiems visuomenės nariams.
