Artėjant šventėms darbo daugėja
Nors kol kas „Swedbank“ ir SEB bankai nefiksuoja šią akimirką stipriai augančių atsiskaitymų kortelėmis fizinėse Lenkijos parduotuvėse skaičiaus, lietuvių Lenkijoje užsakytus pirkinius į Lietuvą parvežančios įmonės „Atvyko.lt“ atstovas Rimas sako, kad darbo artėjant šventėms jau daugėja. Paslaugų poreikis išaugo 30–40 proc.
Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Rimas, artėjant Kalėdoms žmonės užsisako eglutes, jų papuošimus, girliandas ir kitas interjero detales, kurios padeda kurti kalėdinę nuotaiką. Jo skaičiavimu, Lenkijoje tokių prekių galima rasti dukart ar net triskart mažesne kaina, todėl ir paklausa didelė.
Jis taip pat paminėjo, kad lietuviai Lenkijos parduotuvėse jau ieško ir kalėdinių dovanų, dažnai žaislų, kitų vaikiškų prekių ar drabužių.
Nors lietuviai mėgsta dovanoti išmaniuosius telefonus, elektronikos priemones, iš Lenkijos šių neužsisako. „Atvyko.lt“ prekes veža ir iš Jungtinės Karalystės bei Vokietijos, tai būtent iš pastarosios šalies lietuviai dažniau ir užsisako šias prekes.
„Ten būna didelės nuolaidos ir pasirinkimas platus. Dažnai lietuviai Lenkiją renkasi dėl žemų kainų, o Vokietiją – dėl platesnio pasirinkimo. Pastarojoje būna ir tokių prekių, kurių Lietuvoje nėra“, – kalbėjo Rimas.
Dovanos – iš Lenkijos
Tauragiškė Greta portalui lrytas.lt sakė į Lenkiją važiuojanti apsipirkti bent tris kartus per metus, ten taip pat ieškanti ir kalėdinių dovanų, kurias šiemet jau net spėjusi nupirkti.
„Pirkau „Lego“ konstruktorius vaikams. Lietuvoje vienas toks kainuoja apie 100 eurų, o Lenkijoje sumokėjau 47 eurus, tad tikrai buvo verta. Visi kiti žaislai, apranga, dekoracijos ar saldumynai ten taip pat gerokai pigesni. Pavyzdžiui, Lietuvoje „Kinder“ šokolado dėžutė, kurioje yra 8 vnt. juostelių, kainuoja apie 1,85 euro, o Lenkijoje už 4 tokias dėžutes sumokėjau apie 3 eurus“, – kainas palygino pašnekovė.
O kad būtų dar pigiau, Greta sakė į Lenkiją apsipirkti vykstanti su draugais, taip kelionės išlaidos tampa daug mažesnės.
Kaunietė Kristina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) į Lenkiją vyksta dar dažniau – kartą per mėnesį, ir taip daro jau dvejus metus.
„Šiemet ypač verta važiuoti, nes Lenkijoje sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Perku mėsą, pieno produktus, buitinę chemiją. Labai daug sutaupau pirkdama vaistus, higienos priemones.
Perku ir dovanas, kaip tik jų važiuosiu pirkti šį savaitgalį. Planuoju pirkti papuošalus, kosmetikos rinkinius, drabužius, vaikams kontruktorių ir saldumynų“, – su portalu lrytas.lt planais dalijosi Kristina.
Dažnai tokie jos apsipirkimai tampa ir trumpomis išvykomis. Moteris pasakojo taip aplankiusi jau ne vieną Lenkijos miestą, kartais nusprendžia ten ir pernakvoti, nes viešbučiai ir pramogos šioje šalyje irgi pigesni nei Lietuvoje.
Eilių nepavyksta išvengti
Į Lenkiją kartkartėmis vykstantis apsipirkti Gintaras pasakojo, kad Lenkijai sumažinus PVM tarifą maistui lietuvių srautai kaimyninės šalies parduotuvių link išaugo taip, kad savaitgaliais eilių išvengti jau nebepavyksta, nebent reikėtų važiuoti darbo dienomis.
„Reikia prie parduotuvės laukti, kad į vidų galėtum įeiti, – sakė jis. – O aš kelis kartus per metus nuvažiuoju, prisikraunu kaskart po porą pilnų vežimėlių už 100 eurų ir važiuoju atgal. Bet reikia žinoti, ką verta pirkti, pavyzdžiui, pastaruoju metu Lietuvoje cukrus buvo pigesnis nei Lenkijoje, kiaušiniai taip pat.
O dažnai iš Žemaitijos, kokių nors Mažeikių, atvyksta žmonės, prisiskaitę, kad Lenkijoje labai pigu, bet lenkų kalbos nemoka, tai jiems ir suprasti nuolaidas sunku. Be to, lenkai mėgsta akcijų skaičius užrašyti dideliu šriftu, bet kitas sąlygas, pavyzdžiui, jog tai taikoma tik antrai prekei arba perkant už 100 ar 200 zlotų, jau rašo mažytėmis raidėmis.“
Jis taip pat sakė važiuojantis ne tik apsipirkti, bet ir papramogauti. Štai pastarąjį kartą su šeima užsuko į vandens parką, vienam asmeniui apsilankymas kainavo vos 6 eurus.
„Ir galėjome turkštis tiek, kiek norime, kol pabos.
Bet ką pastebėjau – aikštelėje kone pusė automobilių buvo iš Lietuvos, o ir pačiame vandens parke daug užrašų yra lietuviškų, akivaizdu, kad jie gyvena iš mūsų srauto“, – portalui lrytas.lt pasakojo Gintaras.
Kai kurių prekės ženklų parduotuves, iš veikiančių Lenkijoje, turime ir Lietuvoje. Čia ant etikečių iš karto nurodyta ne tik kaina Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei kitose šalyse, kuriose šios prekės parduodamos. Gintaras paminėjo, kad tokiais atvejais, pavyzdžiui, drabužius perkant Lenkijoje galima sutaupyti vien dėl valiutų kurso.
„Jei kokie nors marškinėliai Lietuvoje kainuoja 10 eurų, o parašyta, kad Lenkijoje jų kaina – 40 zlotų, tai Lenkijoje juos perkant sumokėtume apie 8,5 euro. O jei dar kokia nors nuolaida, galima sutaupyti ir daugiau“, – pasakojo jis.
Remdamasis savo apsipirkimais Gintaras suskaičiavo, kad alkoholis Lenkijoje perpus ar net dar pigesnis nei Lietuvoje, lietuviai alkoholį Lenkijoje perka net ne vienetais, o dėžėmis. Pieno produktai apie 40–60 proc. pigesni, mėsos kainos taip pat daug mažesnės, o jei važiuojama tiesiai į skerdyklas, kainų skirtumas drastiškas.
Dideli kainų skirtumai matomi ir vaistinėse. Ten, jo teigimu, sumos gali skirtis ir net 7–8 kartus.
„Tėvui gydytojas išrašė širdies vaistus, kurių kaina Lietuvoje – 80 eurų, jų užtektų mėnesiui. Bet Lenkijoje jie kainuoja apie 35 eurus. Net išrašydamas vaistus pats gydytojas patarė važiuoti pirkti jų į Lenkiją“, – prisiminė Gintaras.
Kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas šiuos teiginius patvirtino. Mėsa Lenkijoje 30–50 proc. pigesnė, alkoholis – apie 50 proc., Lietuvoje kilogramas sūrio kainuoja virš 10 eurų, o Lenkijoje galima įsigyti ir už 4 eurus.
Jis taip pat paminėjo, kad Lenkijoje yra ir nemažai nuolaidų žaislams, pavyzdžiui, perkant 3 – vienas nemokamai, ir apskritai žaislų kainos ten daug mažesnės. Kosmetika taip pat perpus pigesnė. Dėl šios priežasties, anot jo, lietuviai prieš Kalėdas į Lenkiją tikrai važiuos ir dovanų, ir maisto.
„Nebus taip, kad lietuviai tiesiog taupys ir nieko šventėms nepirks. Jie važiuos į Lenkiją ir taip jau sutaupys, ten apsipirks už tą kainą, kurią Lietuvoje išleistų ir turėtų dvigubai mažiau prekių“, – portalui lrytas.lt sakė A.Vizickas.
Visgi jis pastebėjo, kad lietuviai Lenkijoje perka ir lietuviškus produktus. „Ten yra daug lietuviškos mėsos, rūkytos, visokios. Taip išeina, kad lietuviai uždirba pinigus Lietuvoje, bet važiuoja į Lenkiją ir ten išleidžia pinigus pirkdami lietuvišką produkciją“, – nusijuokė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ne tik lietuviai gali būti suirzę dėl ilgų eilių, bet piktų žvilgsnių sulaukiama ir iš vietinių gyventojų, kurie, panorę apsipirkti, taip pat priversti stovėti tose pačiose ilgose eilėse.
„Visur eilės, ir prie pieno, ir prie mėsos bazių, ir prie parduotuvių. Ir visur eilėse girdimi lietuviški balsai, tikriausiai kone kas antras pirkėjas – lietuvis. Kai kur jau ir lietuviškų užrašų, nors ir su klaidomis, yra“, – pasakojo jis.
Lenkijoje palieka didesnes sumas
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžė, kad dauguma Lenkijoje atsiskaito grynaisiais, tad atsiskaitymo kortelėmis fizinėse parduotuvėse statistika gali neparodyti tikro vaizdo, visgi, palyginti su pernai, lietuviai Lenkijoje išleidžia gerokai daugiau. Štai šį lapkritį lietuviai Lenkijoje paklojo apie 80 proc. daugiau pinigų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Tačiau jis akcentavo, kad praėjusiais metais ir į Lenkiją patekti buvo sudėtingiau dėl įvairių pandemijos ribojimų, todėl ir išleidžiamų sumų skirtumas toks didelis. Prisidėjo ir išaugusios kainos.
„Infliacija ir ten apie 20 proc., bet vis tiek iš 80 proc. atėmus 20 proc. infliacijos lieka 60 proc. išaugusios apsipirkimų sumos“, – portalui lrytas.lt komentavo ekonomistas.
Vis dėlto vertėtų šiuos skaičius lyginti su ikipandeminiais 2019 m. ir, anot T.Povilausko, jei dar pirmąjį metų ketvirtį istoriškai normalaus lygio dar nebuvo pasiekę, tai jau trečiąjį ir ketvirtąjį metų ketvirtį lietuvių išlaidos Lenkijoje grįžo į 2019 m. ir net jį gali viršyti.
„O didžiausius apsipirkimų pikus matome vasarą, ypač liepą ir rupgjūtį. Tai siejame ir su kelionėmis, stebėjome išaugusių kelionių į Zakopanę, Varšuvą, Krokuvą skaičių. Būtent maisto apsipirkti į Lenkiją daugiau važiuoja tie, kurie gyvena netoli, o, tarkime, vilniečiams dažnai į Lenkiją važiuoti maisto jau būtų per brangu ir per toli“, – sakė T.Povilauskas.
