Gaisro negesina
Šarm el Šeiche Egipte lapkričio 6–18 d. vyko klimato kaitos konferencija COP27. S.Gentvilas papasakojo, kokią mato konferencijos esmę.
„Po praeitų metų Gazgo konferencijos buvo sutarta stabdyti klimato šiltėjimą, o tą stabdyti galima tik mažiau deginant iškastinio kuro, ir sukurti kompensavimo mechanizmą nukentėjusioms šalims remti.
Šiuo metu ne tik Vokietijoje dideli potvyniai, bet ir Pakistane didelė dalis teritorijos užlieta, o ką jau kalbėti apie dykumų plėtrą, derliaus praradimus visame pasaulyje. Bet dėl karo Ukrainoje, dėl energetinės krizės, hiperinfliacijos, bado kai kuriose vietovėse dėmesys nuo klimato kaitos nukrypo“, – „Lietuvos ryto“ teleivizijos laidoje „24/7“ pasakojo jis.
Todėl, pasak aplinkos ministro, lūkesčių susitikimas nepranoko.
„Buitiškai tariant, atvažiavo pasaulio lyderiai, aplinkosaugininkai, vyriausybių vadovai, aplinkos ministrai iš 190 šalių ir, užuot gesinę gaisrą, užsiėmę gaisro padarinių mažinimu, pradėjo kalbėti apie tai, kaip tai kompensuoti, apie draudimo išmokas. Pasaulis toliau eina nepakeista vaga. Problemų sprendimo mes nepriėjome“, – kritikavo pašnekovas.
Pasak S.Gentvilo, reikia suprasti, kad turtingesnės pasaulio šalys turi padėti neturtingoms šalims, kurios susiduria su klimato kaitos problemomis, karščio bangomis, dykumėjimu.
„Tam yra kuriamas fondas, jis turės būti sukurtas iki kitų metų COP28 susitikimo Dubajuje. Bus aiškiai numatyti finansavimo šaltiniai, greičiausiai tai bus įvairūs taršos mokesčiai aviacijai, laivybai, papildomi mokesčiai naftos ir dujų pramonėms. Bet problma ta, kad pasaulis neapribojo ir nepadarė jokių pastangų, kad, pavyzdžiui, nebūtų deginama anglis. Pasaulis nesiima mažinti iškastinio kuro naudojimo ir tai be galo neramina“, – pripažino vyras.
Siūlo naikinti subsidijas
S.Gentvilo nuomone, norint išspręsti šią problemą, pirmiausia reikėtų naikinti subsidijas iškastiniam kurui.
„Milžiniški pinigai yra sumokami tam, kad iškastinis kuras būtų subsidijuojamas. Kad ir mes Lietuvoje dabar numatome beveik 10 proc. visų viešųjų išlaidų tam, kad kompensuotume elektros arba dujų kainą. Dujos yra iškastinis kuras, kurį mes dirbtinai atpiginame. Pasaulyje tai yra labai paplitę. Reikia mokėti tikrą kainą už iškastinį kurą, kad ir kas tai bebūtų – anglis, nafta, naftos produktai ar dujos. Ir pasaulyje turi būti nustoti subsidijuojami įvairūs iškastinio kuro degalai.
Antras dalykas – finansuoti atsinaujinančią energetiką tais pinigais, kurie yra išleidžiami subsidijoms. Pasaulis turi pereiti, bet tas perėjimas yra lėtas. Lietuvoje mes masiškai pereiname į vėjo energetiką, saulės energetiką, šilumos siurblius, biokuro katilus, bet pasaulyje ta petrvarka yra per lėta“, – aiškino jis.
Tačiau S.Gentvilas pripažino, kad dujų kainos kompensavimo nutraukimas gyventojams nėra įmanomas artimiausiu metu.
„Kiek yra dramos žiniasklaidoje apie tai, kokios didelės sąskaitos už dujas, kiek reikia kompensuoti šildymą, kokios įmonės tampa nebekonkurencingos. Todėl trumpuoju laikotarpiu mes tiesiog desperatiškai turime subsidijuoti iškastinį kurą. Aplinkosaugai tai yra absoliutus tabu, bet mes nesame išskirtiniai, visi tą daro – nuo Amerikos iki Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos“, – pabrėžė vyras.
Prisidėti turi ir Lietuva
Jis įvardijo, kurios šalys kalčiausios dėl klimato kaitos.
„Jei žiūrėtume istoriškai, po pramonės revoliucijos, kada buvo išrastas vidaus degimo variklis, garvežiai, garlaiviai, Amerika yra didžiausias teršėjas. Tačiau šiandien Kinija išmeta trečdalį pasaulio taršos, ji didžiausias pasaulio teršėjas. Bet kai kalbamasi su Kinija, Indija, jos žiūri dažnai tik į konkurencigumą, jos nori pigiai gaminti produktus ir eksportuoti juos į išsivysčiusias šalis. Pasaulio mastu mes turime sutarti naudoti mažiau iškastinio kuro“, – pasakojo S.Gentvilas.
Dėl klimato kaitos netrukus gali išryškėti ir nauja problema – klimato migrantų antplūdis.
„Jei žiūrėtume į Vidurinių Rytų šalis, ten per karšta gyventi. Po dešimtmečio pasaulyje bus maždaug 1 mlrd. 300 mln. gyventojų, kurie gyvens žmogui netinkamose teritorijose, kur yra arba per karšta, arba neįmanoma išsimaitinti. Jie desperatiškai migruos. Tai yra teritorijos šalia dykumų, o dykumėjimasis plėsis, derliaus nebebus įmanoma išgauti, vandens resursai mažės, o gyventojų skaičius didėja“, – šnekėjo aplinkos ministras.
Tačiau Lietuva kol kas turtinga ištekliais, aiškino jis.
„Mes esame labai derlinga šalis. 6 mln. tonų grūdų užauginama Lietuvoje. Jei lietuviai valgytų tik duoną, tai suvalgytų tik 300 tūkst. tonų. Mes milžiniški savo derliaus eksportuotojai ir maitiname pasaulį.
Antras dalykas – mes esame vandens pertekliaus šalis. Lietuvoje iškrenta apie 70–80 cm vandens kiekvienais metais. Be to, mes esame netankiai apgyvendinta valstybė, tad tikrai turime resursus, kuriais galime dalytis su pasauliu“, – sakė pašnekovas.
Tačiau norint išvengti ekologinės katastrofos pasaulyje, priemonių būtinai turi imtis ir Lietuva.
„Gamtoje 1,5 laipsnio pakilusi temperatūra sukelia milžiniškus pokyčius. Lietuvoje greitai nebeturėsime spygliuočių, nes jie dėl šiltų žiemų ir sausringų vasarų nebeapsigins nuo kenkėjų ir pasislinks į šiaurę. Keičiasi mūsų klimato juosta, žemės ūkis turės sodinti atsparesnes rūšis, labiau apsirūpinti tiek melioracija, tiek drėkinimo sistemomis.
O iš esmės mes jau dabar Vilniuje pradedame kalbėti ne tik apie centralizuotą šildymą, bet ir apie centralizuotą vėsinimo sistemą. Vėsinimo paslauga vasarą buityje taps įprastu dalyku“, – teigė S.Gentvilas.
Karas – ekologinė katastrofa
Aplinkos ministras aptarė ir karą Ukrainoje, kuris pakeitė klimato kaitos konferencijos darbotvarkę.
„Rugpjūčio mėnesį buvo aplinkos apsaugos agentūros pranešimai, raginantys tuos, kurie turi sutrikimų su plaučių ligomis, neiti į gatves didmiesčiuose, nes Ukrainoje buvo miškų gaisrai, kurie buvo sukelti karo ir kietosios dalelės vėjų buvo nuneštos iki Lietuvos. Buvo tiek daug kietųjų dalelių mūsų ore, kad sunkiau kvėpuojantiems bvo nemalonu.
Ukrainos vandens baseinai teka į Juodąją jūrą, bet upių tarša yra milžiniška, sprogdinamos cheminės gamykos. Grasinama atominiu ginklu, bet bombos metamos ant atominių jėgainių. Tai yra pirmas karas, kuriame bombos krenta ant atominių jėgainių. Nežinau žodžių, kuriais nupasakoti idiotizmą, kas galėtų įvykti ir kaip Rytų Europa galėtų patirti trigubą Černobylio pavojų.
Kalbant apie Ukrainos karą, jis masiškai darė įtaką ir derliaus neišvežimui ne tik dėl to, kad užblokuoti jūrų keliai, bet kad ir užminuoti laukai, miškai. Urėdijose net ir po išminavimo yra žūčių. Derliaus nuėmimas yra gyvybei pavojingas, ką jau kalbėti apie išvežimą. Pasaulis karą pajunta skirtingai – mes pajuntame per energetinę krizę, Egiptas, Turkija – per maisto krizę“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, nuotėkiai iš „Nord Stream“ dujotiekio išleido tiek nesudegintų dujų, kiek visa Lietuva išmeta per pusę metų.
„Tai – tik viena avarija. O kiek Ukrainoje susprogdintų dujotiekių, chemijos gamyklų... Jeigu iš esmės paskaičiuotume Ukrainos karo kainą, tai jis kainuoja maždaug trilijardą dolerių NATO šalims ir pačiai Ukrainai, o klimato kaita per metus visam pasauliui kainuoja apie dešimt trilijardų dolerių. Ukraina – didelė katastrofa“, – šnekėjo S.Gentvilas.
Vis dėlto, kaip jis aiškino, yra tokių šalių ir bendrovių, kurios klimato gelbėjimą stabdo tyčia.
„Naftos bendrovės samdydavo makrolobistus tam, kad stabdytų klimato kaitos priemones. Amerikoje tai ypač vyko. Pasaulio banko prezidentas, prieš du mėnesius paklaustas, ar klimato kaita susijusi su naftos ir dujų vartojimu, atsakė, kad yra ne mokslininkas. Tai yra tiesiog mokslo neigimas.
Mes turime suprasti, kad yra milžiniška anglies, dujų, naftos pramonė ir jie gauna milžiniškus pelnus dėl energetinės krizės. Matome, kokios buvo kainos dujų rinkoje – per metus dujos pabrango dešimt kartų, naftos kaina šoktelėjo du kartus. O tie, kurie bando padaryti vėjo, saulės energetiką populiaresnę, turi žymiai mažesnius resursus. Bet jie didėja“, – aiškino ministras.
Žaliausias biudžetas
S.Gentvilas įžvelgė ir teigiamų aspektų. Anot jo, neseniai priimtas 2023-iųjų biudžetas – žaliausias biudžetas, kokį Lietuva kada nors turėjo.
„Iš 3 mlrd. eurų valstybinių investicijų 1 mlrd. bus investuojamas į žaliąją transformaciją. Labai aiški tezė, kad mes transformuojame ekonomiką. Akivaizdu, kad 2030 m. mes visą reikiamą elektrą pasigaminsime čia, Lietuvoje, galbūt net ją eksportuosime.
Nuo elektros gamybos iki šilumos sektoriaus mes transformuosime ekonomiką, nes kol kas iš Lietuvos verslų ir gyventojų išsiunčiame po 3 mlrd. eurų į užsienio bendrovių, naftos valstybių sąskaitas dėl to, kad iš jų perkame kurą. Tie pinigai liks Lietuvoje, bus investuota į vėjo eneregetiką, saulės elektrines ir t. t. Tie pinigai suksis mūsų ekonomikoje.
Dabar, trumpuoju laikotarpiu, dešimtadalį biudžeto mes išleisime elektros ir dujų sąskaitų kompensavimui. Smagu matyti, kad biržose tiek dujos, tiek elektra yra gerokai atpigę. Tai leis sutaupyti ne vieną šimtą milijonų eurų, jei ši kainų kritimo tendencija užsitęs. Biokuro rinkoje po urėdijos intervencijos biokuras atpigo trečdaliu, tad ir šildymas ilgainiui turėtų atpigti.
Bet jeigu žiūrėtume į patį biužetą, jis maksimaliai geras. Aišku, visada visi pasigenda to, ko nėra, bet nė vienas mokestis nekeliamas, finansuojama valstybės skolos sąskaita, kariuomenei garantuotas iki 3 proc. pasiskolinimas, jeigu to reikėtų. Ruošiamasi tarptautinių partnerių priėmimui. Starteginiai tikslai išpildyti – nuo žaliosios transformacijos iki šalies saugumo“, – aptarė S.Gentvilas.
Vis dėlto Lietuvos biudžete – 5 proc. deficitas.
„Tai rodo, kad mes jau gyvename ateities sąskaita. Bet aš labai nedramatizuočiau tuo PVM debato, nes reikia suprasti, kad valstybė išleis 18 mlrd. eurų per 2023 m. – per universitetus, ligonines, savivaldybes, pasienį, policiją, aplinkosaugą, kelių statybą ir t. t. Ta drama dėl 60 mln. PVM lengvatos yra įdomi ir koaliciniu, ir žurnalisitiniu formatu.
Reikia suprasti, kad dėl visko mes iš esmės susitarėme, bet yra dalykų, dėl kurių yra skirtingos nuomonės. Aš norėčiau pasidžiaugti, kad iš esmės principiniai sutarimai yra, algų didėjimas, pensijų didėjimas niekada nebuvo toks spartus kaip dabar“, – sakė pašnekovas.
