Apie prognozes „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ kalbėjo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
– Koks infliacijos poveikis gyventojų atskirčiai?
– Be abejo, jis egzistuoja. Turime rekordiškai didelę dviženklę infliaciją, todėl akivaizdu, kad ji kenkia visiems gyventojams, tačiau labiau neigiamai veikią tą visuomenės dalį, kuri uždirba mažiau. Tą parodė ir mažmeninės prekybos statistika Lietuvoje: sparti infliacija nuo gegužės pradėjo riboti vartojimą. Nuo to laiko labai aiškiai ir tendencingai krenta mažmeninės prekybos apimtys.
– Kokios pasekmės laukia dėl mažesnio mažiau uždirbančių žmonių vartojimo?
– Tai lemia lėtesnį ekonomikos augimą, nes mažmeninė prekyba generuoja apie 18–19 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai antras pagal dydį sektorius po pramonės. Krentantis vartojimas matematiškai reiškia, kad kiti sektoriai turi kompensuoti mažmeninio sektoriaus kritimą. Tačiau, turint omenyje, kad dabar gyvename gana didelio neapibrėžtumo sąlygomis, ir kitų sektorių rodikliai nėra tokie stiprūs, kad galėtų kompensuoti visą vidaus vartojimo kritimą.
– Kaip, esant tokiam neapibrėžtumui, galime nusakyti infliacijos kilimo ar kritimo perspektyvas?
– Manau, kad iki pavasario matysime labai gerą infliacijos statistiką ta prasme, kad ji labai stipriai lėtės. Tam įtakos turės ir recesija pasaulyje, ir Kinijos COVID-19 statistika. Jau drąsiai galime teigti, kad infliacija Lietuvoje pasiekė piką, tačiau dėl pavasario esu gana atsargiai nusiteikęs: manau, kad tuo metu Kinija pradės švelninti savo pandemijos ribojimus. Į tai žaibiškai sureaguos naftos, dujų kitų žaliavų rinka. Todėl pavasarį ar kitų metų vasarą galime turėti dar vieną kainų augimą, tik jis nebus toks didelis kaip praėjusią vasarą.
Bet kuriuo atveju turėsime „W“ formos infliaciją ir tai, ką matome šiuo metu – didelius ir sparčius infliacijos skaičius – dar nėra pabaiga.
– Kokią tam įtaką turi Kinija ir jos COVID-19 politika?
– Įtaka milžiniška: šiandien Kinija paskelbė labai prastus koronaviruso skaičius. Į tai žaibiškai sureagavo nafta, kuri dabar rinkose kainuoja apie 79 JAV dolerius. Tai – mažiausiai kaina nuo spalio pradžios. Tuo metu, kai Kinija prieš keletą savaičių paskelbė, kad šiek tiek švelnina COVID-19 karantiną, naftos kaina per dieną pakilo 2,5 proc.
Tad Kinija ir bus tas X faktorius, kuris kitais metais arba lems, arba nelems infliacijos paspartėjimo pavasarį. Tai priklausys nuo to, kaip jie toliau tvarkysis su koronaviruso problemomis.
Manau, Kinija neišvengiamai turi švelninti ribojimus, nes Kinijos privataus sektoriaus skola viršija 200 proc. nuo BVP, nekilnojamojo turto rinka krenta dviženkliu greičiu. Jei jie pavasarį nepradės švelninti ribojimų, Kinija turės labai rimtų problemų finansų sektoriuje: teks gelbėti bankus ir prasiskolinusias statybų bendroves.
– Lietuvos ir Kinijos ryšiai tampa mažiau glaudūs. Vis dėto per kokią grandinę tai mus pasiekia?
– Kai Kinija pradės švelninti karantino ribojimus, poveikis Lietuvai bus labai teigiamas, tačiau tai bus matoma ne per Lietuvos eksportą į Kiniją, bet per Lietuvos eksportą į Vakarų Europą. Mat gamintojai iš tų šalių Lietuvai duoda kontraktinius užsakymus.
Kinijai pradėjus švelninti COVID-19 politiką, šalyje bus milžiniškas vartojimo atsigavimas. Tai reiškia, kad jiems reikės visko.
Vis dėlto, nors Lietuva per eksportą pajus teigiamą poveikį, tačiau pajusime ir neigiamą poveikį per gerokai aukštesnes žaliavų kainas.
– Kaip įsibėgėjantis šildymo sezonas veikia Lietuvos ekonomiką?
– Situacija geresnė, nei prognozavome, nes Europa šiuo metu gyvena šiltesnėmis oro sąlygomis nei buvo prognozuota, todėl rinkose dujų, elektros kaina kritusi. Todėl manau, kad tokio dramatiško poveikio, kokio ekonomistai tikėjosi šių metų vasarą, tikrai nebus.
Jei žiūrėtume į Lietuvos gyventojų nuotaikas, matyti, kad jos paskutiniu metu pradėjo netgi gerėti. Tai gali reikšti, kad ir gyventojai ėmė mažiau nerimauti dėl šildymo sezono ir dėl recesijos.
Ta panikos banga, kurią matėme vasaros gale tiek tarp įmonių, tiek tarp gyventojų, slūgsta, situacija rinkose stabilizuojasi.
