Rusija naudoja savo ginklų atsargas ir ieško papildymo Irane ar kitose šalyse. Ukraina sulaukia nuolatinės paramos iš Vakarų.
Daugiausia ginklų atkeliauja iš atsargų, nes gamyba yra palyginti inertiška. Tačiau ji auga jau ne pirmi metai.
Stokholmo tyrimų instituto „Sipri“ duomenimis, praėjusiais metais 100 didžiausių pasaulio ginklų gamybos kompanijų apyvarta siekė 592 mlrd. dolerių (maždaug tiek pat eurų). Tai 1,9 proc. daugiau negu 2020-aisiais. Neabejotina, kad šių metų skaičiai bus didesni, bet vargu ar drastiškai.
Ginkluotės kompanijų pajamos augo jau septintus metus iš eilės, bet gamintojams trukdė dėl pandemijos sutrikęs žaliavų ir įvairių komponentų tiekimas.
Šiuo metu JAV ir kitos Vakarų valstybės metėsi pildyti savo ginkluotės atsargų, tad paklausa smarkiai išaugo, ypač kai milijardų dolerių vertės įranga pradėta tiekti Ukrainai.
„Jei tiekimo grandinių problemos liks, paklausą, kurią sukūrė karas Ukrainoje, patenkinti bus sunku – tam gali prireikti ne mažiau kaip metų“, – sakė „Sipri“ analitikas Diego Lopesas da Silva.
Rusijos ginkluotės kompanijos padidino gamybą, bet jos susidūrė su dar didesnėmis problemomis dėl puslaidininkių stygiaus, kurį sukėlė kariaujančiai valstybei paskelbtos sankcijos. Negana to, kai kurios šios šalies kompanijos dėl tos pačios priežasties nesulaukia atsiskaitymo už jau patiektą ginkluotę.
Todėl nieko nuostabaus, kad rusų įmonės smarkiai atsilieka nuo Vakarų ar Kinijos. Didžiausia Rusijos kompanija Jungtinė aviacijos korporacija didžiausių ginkluotės įmonių sąraše užima tik 30 vietą (apyvarta pernai siekė 4,45 mlrd. dolerių). Iš viso rusų įmonių šiame sąraše – šešios.
Net 40 yra iš JAV, o 5 amerikiečių bendrovės jau nuo 2018 m. yra pačiame sąrašo priekyje. Tiesa, pernai, palyginti su 2020 m., JAV įmonių pajamos smuko beveik procentu, o tai, anot tyrėjų, lėmė didelė infliacija pačioje Amerikoje.
Europos Sąjungos ginklų gamintojų apyvarta per metus išaugo 4 proc. – iki 123 mlrd. dolerių. Šiame regione pirmauja Italijos „Leonardo“. Tačiau, kaip teigė „Sipri“ analitikai, dauguma Europos kompanijų, ypač gaminančių lėktuvus, pernai patyrė nuostolių.
Šimtuke gamintojų iš Azijos yra 21. Pirmauja, žinoma, kinai, o visų Azijos bendrovių pajamos per metus išaugo 6 proc. Beje, kinų CSSC grupė pernai tapo didžiausia pasaulio karinių laivų statytoja.
Vis dėlto Azijoje labiausiai pajamas išaugino Pietų Korėjos „Hanwha Aerospace“ – daugiau negu 7,5 proc. Šįmet jai prognozuojamas dar didesnis šuolis, nes korėjiečiai sudarė milžinišką tiekimo sandorį su Lenkija. (LR)
Didžiausios pasaulio ginklų gamybos įmonės (2021 m.)
Vieta Kompanija Valstybė Pajamos Pokytis (mlrd. dol.) per metus (proc.)
1. „Lockheed Martin“ JAV 60,34 -0,6
2. „Raytheon Technologies“ JAV 41,85 9,1
3. „Boeing“ JAV 33,42 -2,1
4. „Northrop Grumman Group“ JAV 29,88 -5,2
5. „General Dynamics“ JAV 26,39 -2,1
6. „BAE Systems“ Jungtinė Karalystė 26,02 -1
7. „Norinco“ Kinija 21,57 11
8. AVIC Kinija 20,11 9
9. CASC Kinija 19,1 4,2
10. CETC Kinija 14,99 -5,6
11. CASIC Kinija 14,52 13
12. „Leonardo“ Italija 13,87 18
13. „L3Harris Technologies“ JAV 13,36 -9,7
14. CSSC Kinija 11,13 9,3
15. „Airbus“ Europos Sąjunga 10,85 -15
16. „Thales“ Prancūzija 9,77 2,1
17. „Huntington Ingalls Industries“ JAV 8,57 -0,3
18. „Leydos“ JAV 8,03 4,9
19. „Dassault Aviation Group“ Prancūzija 6,25 59
20. CSGC Kinija 5,91 1,5
21. „Peraton“ JAV 5,81 0
22. „Booz Allen Hamilton“ JAV 5,6 -2,4
23. „Honeywell International“ JAV 5,15 -15
24. „Safran“ Prancūzija 5,05 5,9
25. „Amenthum“ JAV 5,02 3,3
26. „Rolls-Royce“ Jungtinė Karalystė 4,97 -6,7
27. MBDA Europos Sąjunga 4,96 15
28. „Elbit Systems“ Izraelis 4,75 3,6
29. „Naval Group“ Prancūzija 4,74 20
30. Jungtinė aviacijos korporacija Rusija 4,45 -12
Šaltinis: „Sipri“.
