Daugelis naftos kompanijų tanklaivius naudoja apie 15 metų, o po to jie patenka į metalo laužą. Tačiau dabar pasenę laivai tapo itin graibstoma preke.
Laivininkystės brokerio „Clarkson“ duomenimis, per 11 šių metų mėnesių tanklaivių pasaulyje parduota daugiau negu anksčiau per bet kuriuos metus.
Negana to, jų kainos sparčiai auga, ypač senesnių.
Dar sausio mėnesį standartinio dydžio „Aframax“ tanklaivis, kokie neretai plaukioja į Baltijos jūros uostus, kainavo 11,8 mln. dolerių (maždaug tiek pat eurų). Lapkritį jo kaina sukosi jau apie 22 mln. dolerių.
Anot laivybos ekspertų, tai susiję su Rusijos siekiu toliau eksportuoti naftą ir jos produktus. Juk jau daugiau kaip savaitė gabenti juos jūra į Europos Sąjungą uždraudė Briuselis.
O G7 sprendimu laivininkystės kompanijoms, draudikams ir brokeriams draudžiama aptarnauti į trečiąsias šalis plaukiančius laivus, jei jų gabenamos rusiškos naftos kaina nėra mažesnė nei 60 dolerių už barelį.
Bet dabar, atrodo, Rusija kuria savo šešėlinį laivyną, kuris gabentų juodąjį auksą į Kiniją bei Indiją. Juolab kad yra iš ko pasimokyti – dar anksčiau taip sankcijas apeidavo Iranas ir Venesuela.
Kaip rodo sandorių statistika, daugiausia senų laivų šįmet pardavė jų savininkai iš Graikijos ir Norvegijos. Jų pirkėjai – arba mažai žinomos įmonės, arba šio verslo naujokai, susiję su Kinija, Rusija, Indija, Vidurinių Rytų šalimis.
„Vessels Value“ analizė rodo, kad nuo vasario 24 iki lapkričio 22 d. 267 tanklaivių pirkėjai buvo nežinomi, o dar 126 – naujai įsteigtos įmonės. Būtent tai leidžia spėlioti, kad tokiais būdais Rusija mėgina apeiti sankcijas.
„Financial Times“, remdamasis laivybos brokerio „Braemar“ ir konsultacijų kompanijos „Rystad“ duomenimis, paskelbė, kad ir pati Rusija šįmet nusipirko apie 100 mažesnių bei didesnių tanklaivių. Daugiausia jų anksčiau gabeno Venesuelos ir Irano naftą.
„Atsiranda naujos rūšies laivybos rinka, kuri veikia šalia mūsiškės, paklūstančios visiems reikalavimams“, – leidiniui „The Wall Street Journal“ sakė laivybos kompanijos „Frontline“ generalinis direktorius Larsas Barstadas. Manoma, kad šešėlinis laivynas jau sudaro apie 10 proc. pasaulio tanklaivių parko.
Jo dydis labai svarbus Maskvai, siekiančiai išlaikyti naftos eksporto apimtį. Juk naftos pramonė tebėra pagrindinis šios šalies pajamų šaltinis.
Šešėlinei veiklai naudojami įvairūs būdai. Pavyzdžiui, tanklaiviai siunčia klaidingus signalus. Neseniai vienas Rusijos laivas mėgino apgauti stebėtojus Viduržemio jūroje. Nors signalas rodė, kad jis plaukioja Graikijos vandenyse, iš tiesų naftos produktai buvo gabenami į Maltą ir Kiprą.
Taip pat, išjungę sekimo sistemas, jūroje laivai gali perpilti naftą į tanklaivius, nesusijusius su Rusija, ir taip išvengti naftos eksporto žymėjimo.
Parengta pagal „Manager-Magazin.de“.
