„Gera girdėti, kada kalbama, kad, matyt, turėtume nepriklausomą tyrimą, institucijų tyrimą, kompetentingų institucijų tyrimą. Atsirandant kuo daugiau informacijos, aiškinimo visuomenei, čia būtų tik pridėtinė vertė. Nes iš nežinojimo, be abejonės, atsiranda ir spekuliavimai, interpretavimai ir panašūs dalykai“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Lingė.
„Visuomenės švietimui niekada nebus per daug informacijos. Kuo daugiau tikresnių faktų, kuo daugiau kalbėjimo, kaip, iš ko ta prekės kaina yra sudaryta. Jeigu dar padaroma ir papildomų analizių, kaip yra Lietuvos konkrečiu atveju, manau, kad čia politiškai visuomenei galėtų būti pasiųstas ženklas“, – pridūrė jis.
Vis dėlto šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui vadovaujantis parlamentaras teigė, jog nepalaikytų iniciatyvos tokį tyrimą atlikti Seime.
„Jeigu įsivaizduotume, kad Seimas, kaip praeitoje kadencijoje, vėl suburia politinę komisiją ir tiria krizės priežastis, ir kas kaltas dėl 2008 metų krizės, tai suprantama, kad mes turėtume politizuotą procesą“, – teigė M. Lingė.
„Tikrai nepasisakysiu už politizuotą tyrimą, kad Seimo lygmenyje būtų bandoma ieškoti kalto. Bet tos institucijos, kurios turi galimybes, jos, matyt, ir dabar atlieka ir jų dabartinės funkcijos yra žiūrėti, kad konkurencinė aplinka veiktų sveikai“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak M. Lingės, dviem trečdaliams infliacijos lemiant išoriniams veiksniams pagrindinis klausimas kyla dėl jos „pilkosios zonos“.
„Kur dabar kyla pagrindinis klausimas, kur yra ta pilkoji zona – jeigu mes identifikuojame tą pilkąją zoną, tada kreipkimės ir ieškokime, kas yra atsakingas ir tada duokite duomenis, atsakymus, ar ta pilkoji zona nėra kokia nors kelianti papildomų abejonių, ar kas nors kažkuo nepiktnaudžiauja“, – kalbėjo Seimo narys.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė neseniai sakė, kad būtų prasminga atlikti analizę, ar aukštą infliaciją šalyje tikrai lėmė tik padidėję verslo veiklos kaštai, jeigu Konkurencijos taryba inicijuotų tokį tyrimą.
Tačiau taryba praėjusią savaitę pranešė netirsianti, ar maisto perdirbėjai ir prekybininkai galėjo sudaryti kartelinius susitarimus, galėjusius lemti itin dideles maisto produktų kainas, o kartu – ir rekordinę infliaciją.
Statistikos departamento duomenimis, lapkritį metinė infliacija Lietuvoje siekė 22,9 proc. Piką ji buvo pasiekusi rugsėjį – 24,1 proc. – ir tai buvo didžiausia metinė infliacija nuo 1996-ųjų rugpjūčio. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos per metus augo 35,6 procento.
Nekrenta produktų kainos
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė teigia, kad Lietuvoje reikalingas Švedijos pavyzdžiu paremtas tyrimas – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai.
Pasak parlamentarės, to reikia, nes infliacija Lietuvoje pradeda mažėti, bet kainos išlieka vienos aukščiausių Europos Sąjungoje (ES).
Ar šalyje fiksuojamai infliacijai įtakos neturėjo verslo subjektų siekis papildomai pasipelnyti, t. y., ar kainų augimą lėmė tik išaugę įmonių kaštai, ištyrė Švedijos Nacionalinis ekonominių tyrimų institutas. Jis padarė išvadą, kad infliaciją nulėmė būtent sąnaudų augimas.
„Mes turime paradoksalią situaciją – iš vienos pusės infliacija mažėja, bet produktų kainos nekrenta. Ir tos maisto kainos, kurias matome, yra didesnės negu kitose ES valstybėse. Iš tiesų, kalbant apie tą tyrimą, įsivaizduoju kažką panašaus į tai, ką darė Švedija“, – trečiadienį LRT radijui tvirtino R. Budbergytė.
R. Budbergytė svarsto, kad aukštos maisto kainos gali būti neefektyvios Vyriausybės politikos ir gamybos sutrikimų rezultatas, o kai kurių produktų kainas lėmė verslininkų veiksmai.
„Duomenys iš Žemės ūkio informacijos centro rodo, kad prekybininkų dalis, pavyzdžiui, duonos kainos pakilime, yra netgi 60 proc. padidėjusi. Galbūt yra kažkokie sutrikimai mūsų žemės ūkio politikoje ir kažką Vyriausybė blogai daro. Yra įvairios priežastys“, – sakė parlamentarė.
„Nesakau, kad prekybininkai yra kalti. Aš matau, kad kažkas yra blogai Lietuvoje ir su Vyriausybės politika ir su institucijų, kurios turi prižiūrėti rinką, vangumu“, – pridūrė ji.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas D. Dundulis pritaria, kad tyrimas yra reikalingas. Pasak jo, augančios maisto prekių kainos yra nulemtos sąnaudų ir mokesčių, o ne verslo siekio uždirbti daugiau.
Tad, prekybininkų atstovo teigimu, tyrimas ir jo rezultatai būtų reikalingi parodyti visuomenei, kas iš tikrųjų lėmė išaugusias kainas.
„Labai noriu, kad tas tyrimas būtų. Tam kad būtų suprasta, kokią dalį kainų sudaro mokesčiai, kokią dalį sudaro darbo kaina, nekilnojamas turtas. Nes bet kokiu atveju, koks bebūtų mokestis, jis atsiduria prekės savikainoje“, – komentavo D. Dundulis.
Anot „Norfos“ vadovo, remiantis Švedijos tyrimo pavyzdžiu, pagrindine infliacijos priežastimi ir Lietuvoje būtų sąnaudų, ypač energetikos, augimas.
