Tiesioginių kompensacijų nebus
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, konservatorius Linas Slušnys teigė, kad apetitas auga bevalgant, todėl ir matyti, kad kai kurių kompensuojamų vaistų lentynose nebūna, nors didmenininkai sandėliuose jų turi.
„Dabar turime klausimą: ar valstybė turi įpareigoti, kad vaistinės būtinai turėtų vaistų už mažiausią kainą? Pasipriešinimas yra didelis, o kodėl vaistinės nenori turėti mažiausios kainos vaisto, yra labai paprasta.
Man neapsimoka turėti vaisto, nuo kurio pardavimo lieka tik 10 centų. Aš jo neimu, nes pelnas mažesnis, nieko neuždirbsiu. Bet man patinka vaistas, nuo kurio man lieka 2 eurai, aš jį imu. Tada sandėlyje pigūs vaistai guli ir neatkeliauja“, – aiškino konservatorius.
Visgi, anot jo, neverta tikėtis, kad vaistinės ims ir iš karto sumokės joms skirtą baudą.
„Iki galutinio sprendimo, o ginčas vyks dvejus ar ketverius metus, niekas pinigų neišieškos, o ir sprendimą galima apskųsti prieš sumokant baudą“, – sakė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė tam pritarė ir paaiškino: „Gintarė vaistinė“ ir „Limedika“ jau pateikė ieškinius teismams. O kai kreipiasi suinteresuota grupė, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tada teismas per tris dienas gali uždėti areštą, ir tų pinigų niekas negalės iš jų paimti, bet ir vaistinės negalės jų naudoti, pervesti kur nors kitur, nes jie skirti baudoms sumokėti.“
Gyventojai taip pat neturėtų tikėtis tiesioginių kompensacijų už vaistus, jei iš tiesų buvo už juos permokėta.
„Mes, kaip valstybė, permokėjome. Ta bauda ir būtų pinigų grąžinimas, o mes tuos pinigus galėtume kaip nors kažkam panaudoti“, – sakė L.Slušnys.
Išsiskyrė nuomonės dėl kainų mažėjimo
Visgi, jei būtų nutarta, kad kartelinis susitarimas tikrai įvyko, L.Slušnio nuomone, vaistai atpigtų, mat susitarti dėl kainų vaistinės nebegalėtų ir imtų tarpusavyje konkuruoti.
„Konkuravimas reiškia, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turės keisti metodikas, principus, kaip vaistai įrašomi į kompensuojamųjų sąrašą, tada kiekviena vaistinė siūlys savo kainą, nežinos, kokią kainą siūlo kitos.
Bet įvyko įdomus dalykas. Aurelijus Veryga, būdamas ministru, nepadarė nusikaltimo, bet yra fenomenas čia: tuo metu, kai vyko diskusija, buvo aiškiai išsakytas lūkestis, ko tikimasi iš oponento – Lietuvos vaistinių asociacijos. Ji išgirdo, ko reikia ministerijai, ko tikisi ligonių kąsos, ir turėdama šią informaciją galėjo susitarti.
Susirašinėjimai rodo, kad ministerija per daug atskleidė savo kortas, kozirius, o asociacija jau suprato, kad tiesiog riekia sumažinti kainas ir taip valstybinės vaistinės nebus atidarytos.
Tad 5 eurus kainuojančių vaistų kaina buvo nuleista iki 3,5 euro, gal kažkas nuleido iki 3,45 eurų ir pateikė tokį pasiūlymą. Nors galbūt galėjome gauti kompensuojamus vaistus ir po 1 eurą.
Tad A.Veryga, sakydamas, kad vaistų kainos sumažėjo, yra teisus, bet jei vaistinės vienos su kitomis būtų konkuravusios, galbūt tuos vaistus būtume gavę ir po 1 eurą“, – kalbėjo L.Slušnys, paminėdamas, kad galimai visa valstybė permokėjo už vaistus.
Tačiau R.Šalaševičiūtė su tokia nuomone, kad vaistai atpigs, nesutiko: „Šioje ginčo situacijoje dėl numatytų baudų praktiškai visos 8 vaistų prekybos bendrovės negaus pelno veiklos vystymui, nes negalės pasinaudoti tomis lėšomis, kurios bus areštuotos.
Bet, kad ir brangs vaistai, nemanau. Mes priėmėme įstatymą, kuris netenkino daugelio vaistininkų. Jame numatyta, kad vaistai turės būti perkami pagal 5 mažiausias kainas ES valstybėse.“
Kaip parlamentarė pasakojo, dėl to būta daug triukšmo, ne vienas vaistinėms atstovaujantis asmuo vaikščiojo Seimo koridoriais ir visi jie ėjo pas valdančiuosius, o ne opoziciją. Jos teigimu, nė vienas ir nesiregistravo kaip lobistas.
L.Slušnys sakė tokių asmenų sulaukęs ir jie lobistais registravosi, o vaistinių asociacijos atstovai registruotis neturi.
„O pas mane niekada nevaikšto. Kai buvau ministrė, kai tik atėjau dirbti, man iškart pasakė, kaip gali būti ir kaip viskas yra daroma, tad jau tada draugystės su vaistininkais nebuvo ir dabar jos neturiu“, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.
Gruodžio 13 d. Konkurencijos taryba nustatė, jog Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir 8-ios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.
Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus pasiūlymus.
Pasak tarybos, tarpininkaujant LVA, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.
Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. eurų.
Didžiausią baudą – 27,5 mln. eurų – Konkurencijos taryba skyrė „Eurovaistinei“, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst., Lietuvos vaistinių asociacijai – 7,4 tūkst. eurų.
„Gintarinė vaistinė“ ir „Limedika“ atstovai antradienį išplatino pranešimą, kad toks sprendimas neturi teisinio pagrindo, esą įmonės niekada nėra sulaukusios Sveikatos apsaugos ministerijos kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių. Bendrovės tikina, kad formuodamos savo pasiūlymus neperžengė konfidencialumo ribų, nesikeitė jautria komercine informacija su savo konkurentais, nesitarė dėl antikonkurencinių veiksmų.
