Daugiausia sunkumų dėl darbuotojų trūkumo patyrė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, transporto ir saugojimo, švietimo, statybos, viešojo valdymo, elektros, dujų ir garo tiekimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklą vykdančios įmonės bei įstaigos.
„Šiemet su darbuotojų trūkumu susidūrė mažiau darbdavių nei praėjusiais metais, kai po pandeminių suvaržymų kai kurie verslai sparčiai intensyvino veiklą, tačiau ne visi darbo ieškantys skubėjo grįžti į darbo rinką.
Visgi, nepaisant šiais metais didėjusio užimtumo, neužpildomos ar lėtai užpildomos laisvos darbo vietos išlieka iššūkiu daugeliui didesnių įmonių“, – komentuoja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Palyginti su pernai vykdyta darbdavių apklausa, darbuotojų trūkumo problema paaštrėjo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei viešojo valdymo sektoriuose. Čia darbuotojų stygiaus sunkumus patyrė daugiau įmonių ir įstaigų nei pernai.
Marijampolės ir Alytaus apskrityse daugiausiai darbdavių patyrė darbuotojų stygių (atitinkamai – 65,1 proc. ir 57,6 proc.). Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse – mažiausiai (38,4 proc. ir 34,7 proc.).
Pagrindinėmis darbuotojų trūkumo priežastimis darbdaviai įvardijo nepakankamą darbo ieškančiųjų motyvaciją (58,1 proc.) ir kvalifikaciją (48,9 proc.) bei didelius lūkesčius dėl darbo užmokesčio (56,4 proc.).
Anot G.Darulio, pastarąją priežastį dažniausiai įvardijo didžiųjų miestų, ypač Vilniaus ir Kauno darbdaviai: „Kvalifikuoti specialistai rinkoje gali diktuoti savo sąlygas ir prašyti didesnio atlyginimo, nes jaučiasi konkurencingi ir renkasi ne iš vieno darbo pasiūlymo.“
Darbo ieškančių norus atitinkančio atlygio problema šiemet palietė dešimtadaliu daugiau įmonių nei pernai. Ne viena įmonė, ypač neseniai pradėjusi veiklą, pažymėjo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio auga greičiau nei įmonės pajėgumai juos tenkinti, rašoma pranešime.
Motyvacijos dirbti stoką labiau pabrėžė žemės ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo, administracinės ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės, t. y. sektoriai, kuriuose vidutinis darbo užmokestis nesiekia šalies vidurkio.
Geriausiai apmokamų sektorių – informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, elektros, dujų ir garo tiekimo – įmonės labiau akcentavo nepakankamą darbo ieškančiųjų kvalifikaciją. Tokią priežastį įvardijo 58,1 proc. apklaustų darbdavių.
„Emigraciją kaip darbuotojų trūkumo priežastį nurodė penktadalis (19,7 proc.) apklaustų darbdavių. Daugiausia – statybos bei transporto įmonės“, – pažymima pranešime.
Per mažą šalyje parengiamų specialistų skaičių įvardijo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros bei energetikos įmonės.
Užimtumo tarnybos specialistai apklausė 2,6 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 115,7 tūkst. darbuotojų. Apklausa vyko 2022 m. spalį-lapkritį.
Įmonių apžvalga: lėtėja darbo vietų kūrimas, trečdalis statybos įmonių – aukštos rizikos
Artėjant metų pabaigai, Lietuvos įmonėse iki 1,7 proc. sulėtėjo darbo vietų kūrimas, 27 proc. statybos verslų – aukštos rizikos, o tokių įmonių dalis energetikos sektoriuje dalis per pusę metų išaugo nuo 7 iki 13 proc., rodo duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ įmonių rizikos apžvalga, rašoma pranešime spaudai.
Nors gruodžio pradžioje verslo įmonėse vis dar dirbo 1,7 proc. darbuotojų daugiau nei pernai, tačiau daugėja sektorių, kuriuose darbuotojų skaičius per metus mažėjo.
Žemės ūkyje šiuo metu dirba 4 proc. mažiau nei pernai, aptarnavimo veiklose – 2 proc. mažiau, darbuotojų po 1 proc. sumažėjo atliekų tvarkyme bei apdirbamojoje gamyboje, po 0,5 proc. – prekyboje bei NT operacijų įmonėse.
Atliekų tvarkymo sektoriuje darbuotojų skaičius mažėja nuo liepos mėn., apdirbamojoje gamyboje bei statybų sektoriuje – nuo rugpjūčio. Bendrą darbuotojų skaičiaus augimą labiausiai palaiko IT įmonių darbo vietų kūrimo tempas – šiuo metu čia dirba 13 proc. daugiau nei pernai, pažymima pranešime.
Taip pat sparčiai daugėjo darbo vietų aptarnavimo ir administracines paslaugas teikiančiose bendrovėse. „Verta pastebėti, kad nors šie įdarbinimo lyderiai ir išlaiko aukštą darbo vietų kūrimo greitį, tačiau jis taip pat šiek tiek pradėjo lėtėti“, – sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė J.Tamašauskaitė.
Vertinant įmonių riziką, per pusę metų sparčiausiai prastėjo energetikos įmonių kredito reitingai – šiuo metu aukšta ir aukščiausia rizika priskiriama 13 proc. sektoriaus įmonių, nors dar liepą tokių buvo tik 7 proc. Statybų sektoriaus rizika per pusę metų taip pat šiek tiek išaugo – dabar aukštos rizikos įmonių čia 27 proc.
Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus aukštos rizikos įmonių nuo vasaros sumažėjo iki 17 proc. – tokiems rezultatams darė įtaką vasaros sezonas ir grįžtantys klientai, rašoma pranešime.
Bankrutuojančių įmonių skaičiaus kreivė kol kas pasukusi nuolydžio link. Lapkričio mėn. bankrutuojančiomis buvo paskelbtos 82 įmonės – mažiau nei šių metų mėnesio vidurkis. Tuo tarpu likviduojamų įmonių skaičius vis dar išlieka aukštas – 1012 įmonių per praėjusį mėnesį. Duomenys rodo, kad vidutiniškai 60 proc. įmonių likvidavimą inicijuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
