Baigiantis jau tretiesiems pandemijos metams, darbdaviai ir darbuotojai dalinasi įžvalgomis apie patirtus sunkumus ir atsivėrusias galimybes.
„Kai reikėjo dirbti iš namų, prisitaikiau“, – dalinasi 61-erių mokytoja Lina*. „Sunkiausia buvo išmokti naudotis darbo nuotoliu programomis – gerai, kad darbdavys paskyrė malonų jauną kolegą, kuriam galėjau paskambinti iškilus klausimų. Pasiilgau tik savo mokinių – esu įpratusi savo mokinius matyti gyvai, su jais pasikalbėti, pajuokauti. Per kompiuterio ekraną sunkiau, gavusi galimybę iš karto grįžau į mokyklą.“
„Man taip pat iš pradžių buvo sudėtinga – tiek dėl to, kad nemačiau gyvai kolegų, tiek dėl darbo vien nuotoliu. Iš pradžių teko ieškoti atsakymų į kilusius klausimus internete, užsirašinėti, kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą. Dabar dirbti nuotoliu jau įgudau“, – antrina 55-erių apskaitos specialistė Irena. „Ir supratau, kad darbas iš namų turi privalumų – turiu sveikatos problemų, dabar galiu nesirūpinti, kaip ryte perpildytame troleibuse gauti kur prisėsti, turiu galimybę per pertraukėlę padaryti mankštą.“
„Kaip darbdavys, pastebiu, kad kai kuriems darbuotojams darbas iš namų – idealus variantas, nenorėtų jo keisti į darbą ofise jokiomis aplinkybėmis. Kitiems tuo tarpu labai norisi „gyvo“ kontakto, darbo su kolegomis, išeiti iš namų. Todėl net panaikinus pandemijos nulemtus apribojimus pasirinkome hibridinį darbo modelį – tie, kas nori, dirba iš namų, kiti – iš ofiso“, – pasakoja vidutinio dydžio įmonės vadovas Gintaras. „Vyresniems darbuotojams reikėjo papildomos pagalbos prisitaikant prie nuotolinio darbo sistemos – tai išsprendėme paskirdami asmenį, atsakingą už pagalbos teikimą kolegoms sprendžiant technines problemas, bet po pirmojo pusmečio tos pagalbos praktiškai nebereikėjo.“
Panašių nuomonių tenka išgirsti dažnai – nuo sunkumų prisitaikant prie naujo darbo formato iki naujų atrastų galimybių. Nors daugiausiai girdime apie jaunesnių darbuotojų „darbostogas“ ir atsiradusias galimybes dirbant nuotoliu keliauti, retai atkreipiamas dėmesys į tai, kaip darbas nuotoliu paveikė vyresnio amžiaus darbuotojus.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Nacionalinio statistikos biuro 2020 m. liepą atlikta apklausa parodė, jog tie 50 metų ir vyresni darbuotojai, kurie dirbo tik namuose, dažniau teigė, kad planuoja išeiti į pensiją vėliau (11 proc.), palyginti su nedirbančiais namuose (5 proc.). Kitos Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos metu buvo nustatyta, kad 1 iš 10 (10,9 proc.) ilgalaikę ligą, negalią ar negalią turinčių darbuotojų, dirbančių namuose, teigė, kad dabar planuoja išeiti į pensiją vėliau, o iš nedirbančių namuose – tik 5,9 proc.
Tai itin aktualu Lietuvai – tarp pagrindinių kliūčių vyresnio darbingo amžiaus žmonių aktyvumui darbo rinkoje yra įvardijamas neįgalumas, lėtinės ligos. Augant vidutiniam populiacijos amžiui, ilgainiui taps vis svarbiau ne vien prisitraukti naujų talentų, bet ir sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus darbuotojams kuo ilgiau išlikti darbe, todėl darbas nuotoliniu būdu, daugelio išbandytas pandemijos metu, yra vienas iš galimų sprendimų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pandemijos metu Lietuvoje ženkliai išaugo internetu besinaudojančių 55–74 metų amžiaus žmonių dalis – jei 2019 m. internetu kasdien naudojosi 43,1 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių žmonių, tai 2022 m. ši dalis sudarė jau 59,8 proc.
Tai rodo spartų vyresniosios kartos persikėlimą į virtualiąją erdvę ir norą naudotis informacinėmis technologijomis – ši tendencija aktuali ir darbdaviams, dažnai turintiems nusiskundimų, jog vyresnio amžiaus žmonės nebeatitinka šiuolaikinių technologijų keliamų reikalavimų. Darbdavių patirtis bei statistiniai duomenys rodo, jog vyresnio amžiaus darbuotojai gali prisitaikyti prie naujų technologijų naudojimo darbe, jei jiems suteikiama tinkama pagalba. Geriausia to praktika – už pagalbos teikimą atsakingo jaunesnio darbuotojo paskyrimas ar skirtingų amžiaus darbuotojų subūrimas į komandas, leidžiantis ne vien vyresniesiems darbuotojams gauti reikiamus patarimus dirbant su jiems nepažįstamomis kompiuterinėmis programomis, bet ir jaunesniesiems darbuotojui semtis profesinių žinių bei patirties iš ilgesnę patirtį turinčių kolegų.
Taigi, per pandemiją išmoktos pamokos bus aktualios ir ateityje – suteikiant darbuotojams galimybę rinktis darbą iš namų ar hibridinį darbo modelį, skatinant jaunesniųjų ir vyresniųjų darbuotojų bendradarbiavimą gali būti pasiekti tiek geresni darbo rezultatai, tiek aukštesnis vyresnio amžiaus darbuotojų įsitraukimas į darbo rinką.
*Vardai straipsnyje pakeisti ir straipsnio autoriams žinomi
Straipsnis parengtas vykdant Europos Sąjungos projektą „Aktyvaus senėjimo priemonių vykdymas labdaros ir paramos fonde Vilties centras“.
