Naujausiose prognozėse bankas pripažįsta, kad laikai, kai „mažos palūkanų normos galėjo skatinti svajones apie harmoningą pasaulį, paremtą atsinaujinančiąja energija, lygybe ir nepriklausomais centriniais bankais“, baigėsi. „2023 m. pasaulio ekonomika pereis prie karinio režimo, kuriame savi ekonominiai laimėjimai ir savarankiškumas bus svarbesni už globalizaciją“, – teigiama dokumente.
Prieš metus „Saxo Bank“ prognozavo, kad 2022 m. pasaulyje įvyks „revoliucija“, per kurią rinkos su laisvai nustatomomis kainomis sukils prieš valstybės kišimąsi, moterys atsigręš prieš vyrus, o hipergarsas ir kosmosas taps nauju JAV ir Kinijos, prie kurių prisijungs Rusija ir didžiosios karinių technologijų turinčios valstybės, varžybų etapu.
O štai atnaujintos banko prognozės.
Milijardieriai susivienys
2023 m. didžiųjų technologijų bendrovių savininkai ir kiti milijardieriai sudarys konsorciumą kodiniu pavadinimu „Third Stone“, kad surinktų daugiau nei 1 trln. JAV dolerių energetikos mokslinių tyrimų projektui. Tai bus didžiausias projektas nuo to meto, kai JAV buvo sukurta pirmoji atominė bomba.
„Saxo Bank“ analitikai prognozuoja, kad elektros energijos poreikis smarkiai išaugs ne tik dėl perėjimo prie elektromobilių: ateinančiais dešimtmečiais skaitmeninei ekonomikai reikalingi duomenų centrai sunaudos apie 20 proc. pasaulio energijos.
Tačiau energijos augimo galimybes labai riboja netvarus iškastinis kuras ir nuviliantis alternatyvių šaltinių, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos, nepatikimumas. „Third Stone“ skirs didelę dalį savo biudžeto dirbtinio intelekto srityje.
Dėl to smarkiai padidės įmonių, kurios bendradarbiaus su „Third Stone“, vertė.
Atsistatydins E.Macronas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsistatydins supratęs, kad stipri opozicija neleis jam įgyvendinti reformų, įskaitant pensijų reformos, kurias jis pažadėjo antrosios kadencijos pradžioje 2022 m. gegužę, rašo „Saxo Bank“.
E.Macronas nenori ateinančius ketverius metus būti „šluba antis“, todėl 2023 m. pradžioje per televiziją transliuojamoje kalboje apkaltins opoziciją absoliučia jo iniciatyvų blokada ir paskelbs apie pasitraukimą iš politikos. Tai atvers Eliziejaus rūmų duris kraštutinių dešiniųjų kandidatei Marine Le Pen.
Pats E.Macronas sieks įgyvendinti savo seniai puoselėtą svajonę sukurti švietimo startuolį, tačiau slapta tikėsis, kad šalies politinio chaoso sąlygomis bus vėl pašauktas į valdžią.
Dėl to Prancūzijos valstybės obligacijų pajamingumas priartės prie Vokietijos dešimties metų vyriausybės obligacijų pajamingumo.
Auksas brangsta iki 3000 JAV dolerių už unciją
Klaidingi rinkos lūkesčiai, kad rekordinė 40 metų infliacija pasirodys esanti laikina, ir tai, kad dėl stipraus dolerio investuotojai galėjo gauti daugiau kaip 4 proc. pajamingumą už 5 metų JAV iždo obligacijas 2022 m. prilaikė aukso kainas.
2023 m. rinka pripažįsta, kad infliacija artimiausioje ateityje išliks. Griežtesnė JAV Federalinės rezervų sistemos politika sukels problemų vyriausybių obligacijų rinkoje, kurias teks suvaldyti kiekybinio skatinimo priemonėmis, todėl susilpnės dolerio kursas.
Pavasarį Kinija atsisakys griežtos nulinės tolerancijos COVID-19 politikos, galbūt tam pasitelks naują vakciną, o tai atvers jos rinką ir sukels žaliavų kainų šuolį bei sparčiai augančią infliaciją. Tokiomis aplinkybėmis auksas įveiktų 2075 JAV dolerių už unciją ribą ir 2023 m. priartėtų prie 3000 JAV dolerių.
Sprendimas dėl ES ginkluotųjų pajėgų
ES šalys nuspręs iki 2028 m. sukurti savo ginkluotąsias pajėgas, žinodamos, kad JAV gali visiškai atsisakyti senų įsipareigojimų Europai po galimų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos. Per 20 metų bus išleista 10 trln. eurų, o ES obligacijos bus išleidžiamos ir finansuojamos atsižvelgiant į kiekvienos ES narės bendrojo vidaus produkto dalį. Investicijos paskatins euro atsigavimą, o ES valstybių skolos rinka smarkiai pagilės.
Poveikis rinkai: pirmaujančios ES gynybos bendrovės pasieks 25 proc. geresnius rezultatus nei Europos rinka, atsiras gynybos fondai, kuriais prekiaujama biržoje. Jie bus labai paklausūs tarp investuotojų.
Viena šalis visiškai uždraus mėsos gamybą
2023 m. bent viena šalis, siekianti pirmauti lenktynėse dėl agresyviausios klimato politikos, paskelbs apie didelius mokesčius mėsai nuo 2025 m. ir visišką gyvulinės mėsos gamybos draudimą iki 2030 m., argumentuodama, kad dirbtinės ar augalinės mėsos gamybos technologijos yra humaniškesnės, mažina išmetamųjų teršalų kiekį ir gali patenkinti paklausą.
Dėl to sumažės tradicinių mėsos gamintojų dalis.
Jungtinė Karalystė surengs referendumą dėl „Brexit“ atmetimo
Recesija, didėjantis nedarbas ir biudžeto deficitas privers JK ministrą pirmininką atsistatydinti. Į valdžią ateina leiboristų vyriausybė ir žada 2023 m. lapkričio 1 d. surengti naują referendumą dėl „UnBrexit“. Laimės susijungimo su ES šalininkai.
Dėl to svaras sterlingų atpigs 10 proc. euro atžvilgiu ir 15 proc. Šveicarijos franko atžvilgiu.
Visose srityse bus pradėta taikyti kainų kontrolė
Padėtis Ukrainoje ir didėjanti infliacija privers vyriausybes visame pasaulyje griežtinti kainų kontrolę, kuri prasidėjo 2022 m.
Karo ekonomikoje vyriausybės bandys kontroliuoti net darbo užmokestį ir galbūt Jungtinėje Karalystėje ir JAV bus įsteigtos naujos Nacionalinės kainų ir pajamų tarybos. Manoma, kad dėl to ne tik padidės infliacija, bet ir sumažės pragyvenimo lygis, nes trūks paskatų gaminti ir bus neteisingai paskirstyti ištekliai ir investicijos, rašo „forbes.ru“.
Dėl to aukso kaina pakils iki 3000 JAV dolerių už unciją.
OPEC+ šalys, Kinija ir Indija pasitraukia iš TVF ir pereina prie naujos rezervinės valiutos prekyboje
Beprecedentės sankcijos Rusijai sukėlė šoką šalyse, kurios nėra JAV karinės sąjungininkės. Jie baiminasi, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai per naktį gali įšaldyti jų turtą JAV doleriais, eurais, jenomis ir svarais sterlingų.
Naująja rezervine valiuta tikriausiai galėtų tapti juanis, tačiau Kinija neketina švelninti valiutos kontrolės, o daugelis šalių baiminasi didėjančios Pekino galios ir įtakos. Tinkamas sprendimas – naudoti naują rezervinę valiutą, kuri nebūtų priskiriama jokiai šaliai.
Todėl OPEC+ šalių, žemyninės Kinijos, Honkongo, Indijos, Brazilijos, Pakistano, Pietų Azijos šalių ir dešimčių Afrikos šalių vadovai susirinks Astanoje, kad sukurtų tokią valiutą, pavadintą „Bancor“. Ji bus laikomas dalyvaujančių šalių centriniuose bankuose ir naudojamas atsiskaitymams už tarptautinius sandorius bei kaip atsargos. Naujoji rezervinė valiuta bus susieta su prekiaujamų žaliavų krepšeliu, kuriame didžiausią svorį turės žalia nafta.
Visos naujosios pinigų sąjungos šalys pasitrauks iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), o Saudo Arabija ir Honkongas atsies savo nacionalines valiutas nuo JAV dolerio.
Dėl to JAV iždo pajamingumas smarkiai padidės, o dolerio kursas 25 proc. sumažės šalių, kurios pereis prie „Bancor“, valiutų krepšelio atžvilgiu.
Japonijos valiuta pabrangs iki 200 jenų už dolerį
Japonijos centrinis bankas vis dar vykdo itin švelnią pinigų politiką, išlaikydamas neigiamas palūkanų normas. Tačiau pasaulinė likvidumo krizė neleis spręsti susidariusios padėties valiutos intervencijomis. Šalies užsienio valiutos atsargoms sumažėjus daugiau nei perpus ir stiprėjant protestams prieš kylančias kainas, Tokijas atsisakys šios skatinamosios priemonės ir imsis drąsių priemonių: padidins palūkanų normą nuo neigiamos iki 1 proc. per metus ir leis valiutos kursą padidinti iki 200 jenų už dolerį. Perkrovimas padėtų šaliai grįžti į stabilų vystymosi kelią.
Uždraus mokesčių rojų
Išlaidos gynybai ir energetikos pertvarkai privers vyriausybes atkreipti dėmesį į mokesčių rojų, dėl kurio joms kasmet nesurenka 500–600 mlrd. dolerių. Todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) 2023 m. uždraus ofšorines jurisdikcijas Kaimanų salose, Bermuduose, Bahamuose, Mauricijuje ir Meino saloje.
Todėl iš šių jurisdikcijų gauto kapitalo nebus galima naudoti įmonių įsigijimams EBPO šalyse. JAV taip pat sugriežtins mokesčių reguliavimą šioms jurisdikcijoms, o tai, kartu su ES draudimu, turės įtakos rizikos kapitalo ir privataus kapitalo sektoriams.
