Nušvito viltis dėl pigesnės energijos: tai, ką pasiekė, vadina vienu didžiausių XXI a. mokslo laimėjimų

JAV tyrėjai paskelbė radę problemos, kuri mokslo pasaulį kamavo apie 7 dešimtmečius, sprendimą. Jiems pavyko branduolinės sintezės bandymas, kurio metu pagaminta daugiau energijos, negu jam sunaudota.

Eksperimento rezultatus pristatė JAV energetikos sekretorė J.Granholm.<br> AP/Scanpix nuotr.
Eksperimento rezultatus pristatė JAV energetikos sekretorė J.Granholm.<br> AP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 18, 2022, 1:01 PM

Apie eksperimentą, kurį atliko Nacionalinė Lawrence’o Livermore’o laboratorija, paskelbė energetikos sekretorė Jennifer Granholm, o tai jau daug reiškiantis faktas.

Ji pavadino šį bandymą vienu didžiausių XXI a. mokslo laimėjimų, kuris gali padėti atverti duris naujos rūšies energijai – visiškai ekologiškai ir iš esmės neribotai.

Branduolinė sintezė iš esmės yra tai, kas vyksta žvaigždėse.

Antai Saulėje dėl didelio slėgio ir aukštos temperatūros vandenilis virsta heliu, o šio proceso metu išsiskiria elektromagnetinės bangos ir milžiniškas kiekis energijos.

Žemėje esančiuose branduolinės sintezės reaktoriuose naudojami vandenilio izotopai – deuteris ir tritis. Pirmasis turi vienu, antrasis – dviem papildomais neutronais daugiau nei vandenilio atomas. Įprastomis sąlygomis jie susijungti negali, tiktai esant itin aukštai temperatūrai.

Tokio susijungimo metu išsilaisvina milžinišką kiekį energijos turintys neutronai. Pagal numatomą sintezės elektrinės modelį jie galėtų šildyti vandenį, o šio garai – sukti turbinas, kaip ir įprastose šiluminėse ar branduolinėse elektrinėse.

Bet iki šiol energijos buvo išgaunama kur kas mažiau, negu sunaudojama pačiai sintezei. L.Livermore’o laboratorijoje 192 lazeriai iki daugiau nei trijų milijonų laipsnių įkaitino vos kelių kvadratinių milimetrų kamerą su vandenilio izotopais. Lazerių energija siekė 2 megadžaulius, o pagaminti buvo trys megadžauliai.

Tiesa, patiems lazeriams paleisti iš pradžių prireikė net 300 megadžaulių energijos, tačiau jei sintezė vyktų nenutrūkstamai, tokio kiekio reikėtų tik sykį.

Tiesa, norint gaminti elektrą pramoniniu būdu, anot Kembridžo universiteto mokslininko Tony Roulstone’o, reikia, kad energijos būtų išgaunama bent du kartus daugiau, negu sunaudojama. Todėl tai yra tik ateities planai, tačiau proveržis jau akivaizdus.

Skirtingai nuo įprastos branduolinės reakcijos, kuri vyksta atominėse elektrinėse, sintezės metu nesusidaro jokių radioaktyviųjų atliekų, o procesas yra visiškai saugus, nes jis sustotų, vos tik dėl bet kokio gedimo nukristų temperatūra.

Fiziko Markaus Rotho iš Vokietijos Darmštato universiteto nuomone, pirmosios komercinės elektrinės, naudojančios branduolinę sintezę, galėtų atsirasti iki trečiojo dešimtmečio pabaigos.

Mat pastaraisiais metais tuo užsiima vis daugiau tyrėjų, nors anksčiau tuo susidomėjusi „Google“ eksperimentus nutraukė dar 2019-aisiais. („Manager-Magazin.de“, „The Guardian“, LR)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.