„Tai labiausiai susiję su 2023 m. valstybės biudžete numatytais sprendimais, kurie turėtų nusversti ekonomikos augimą lėtinančius veiksnius ir lemti pozityvesnę tiek privataus vartojimo, tiek investicijų raidą kitais metais“, – pirmadienį sakė Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus.
Kitais metais infliacijos veiksniai bus kiti
Infliacija, deja, kitąmet dar nebus atsitraukusi. Numatoma, kad ji sieks 9,5 proc., o šie skaičiai kiek didesni, nei prognozuota anksčiau (8,4 proc.). Vienaženklį skaičių turėtų pasiekti kitų metų vasarą.
Taip pat turėtų keistis ir infliacijos veiksniai.
„Jei šiemet didžiausią įtaką turi energijos kainų augimas, kitąmet didžiausią įtaką turės maisto kainų infliacija ir sparti paslaugų kainų infliacija“, – pareiškė ekonomistas.
Jis įvardijo maisto kainų augimo rekordininkus: pienas ir pieno produktai, pabrangę virš 50 proc. per metus, aliejus ir riebalai – virš 40 proc., duona ir grūdiniai produktai – beveik 40 proc.
„Didžiausią įtaką šių prekių kainai turėjo didėjančios žaliavų supirkimo kainos. Pavyzdžiui, šiuo metu 1 kg žaliavinio pieno kainuoja 0,45 euro, nors pernai tuo pačiu laikotarpiu kainavo apie 0,38 euro.
Reikšmingai išaugo ir grūdų supirkimo kainos Lietuvoje, jos pradėjo augti jau praėjusių metų viduryje.
Taip nėra tik Lietuvoje, pieno ir grūdų kainos augo visoje Europoje, bet Lietuvoje augimas buvo spartesnis. Pavyzdžiui, Europoje žaliavinio pieno supirkimo kaina vidutiniškai augo 30 proc., Lietuvoje – daugiau nei 60 proc.“ – aiškino situaciją Lietuvos banko vadovas.
Maisto produktų gamintojams išlaidos taip pat didėjo, tai irgi turėjo įtakos galutinėms maisto kainoms. „Bet perteklinio kainų padidinimo nėra. Gamintojų kainos kyla sparčiau nei galutinės kainos vartotojams“, – sakė G.Šimkus.
„Kad ir kaip bebūtų, infliacija jau yra pasiekusi piką ir tempas pradeda lėtėti“, – papildė G.Šimkus, paminėdamas, kad nors žaliavų kainos nuo metų pradžios dabar jau sumažėjusios, ateities sandoriai rodo, kad tolesnis žaliavų kainų mažėjimas yra mažai tikėtinas.
Europos Centrinis Bankas (ECB) kelia bazines palūkanų normas, norėdamas pažaboti infliaciją, ir šio banko veiksmų prireiks dar kelerius metus, mat prognozuojama, kad 2024 m. bendroji infliacija vis dar sieks 3,4 proc., o 2025 m. – 2,3 proc.
„Neabejoju, kad vasarį matysime dar vieną palūkanų normų kėlimą 50 bazinių punktų. Tai nebus paskutinis toks kėlimas“, – mano ekonomistas.
Atlyginimai kitąmet augs, bet ne taip sparčiai
Jis atkreipė dėmesį, kad šiemet nedarbo rodikliai yra geresni, nei buvo prognozuota. Antrąjį šių metų ketvirtį užimtumas padidėjo 5,6 proc. Tai – didžiausias padidėjimas nuo šių duomenų skelbimo pradžios. Trečiąjį ketvirtį užimtumo didėjimas siekė 5 proc.
Užimtumui augti sąlygas sudarė dvi priežastys – aukštesnis darbo jėgos aktyvumas ir padidėjęs darbingo amžiaus žmonių skaičius.
„Darbo jėgos aktyvumo lygis pasiekė 80 proc., o tai reiškia, kad žmogiškasis kapitalas Lietuvoje panaudojamas aktyviai.
Taip pat išaugo gyventojų skaičius Lietuvoje, o tai nutiko dėl ukrainiečių. Ypač išaugo moterų darbo jėga. Kaip žinome, apie 70 proc. karo pabėgėlių yra būtent darbingo amžiaus moterys“, – kalbėjo G.Šimkus.
Nors dirbti galinčių daug, laisvų darbo vietų visiems nebūtinai yra, o tai daro įtakos ir darbo užmokesčio augimo tempui – jis po truputį lėtėja.
Tad prognozuojama, kad šiuos metus baigsime su 12,8 proc. atlyginimų augimu, o kitąmet šis skaičius sieks 9,1 proc.
Visgi kitąmet ekonomikos augimui lėtėjant turėtų didėti ir nedarbo lygis.
Ne visiems sektoriams puikiai sekasi
Infliacijos tempai dideli ir tai veikia vartojimą, bet G.Šimkus atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu matomas mažmeninės prekybos rodiklių stabilizavimasis.
„Bet tai, mūsų manymu, labiau sietina ne su pajamų padidėjimu, o su išaugusiu gyventojų skaičiumi Lietuvoje, apsigyvenus karo pabėgėliams iš Ukrainos“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Paslaugų sektoriui sekasi kiek prasčiau ir tai G.Šimkus sieja su sankcijomis Rusijai ir Baltarusijai.
„Tai stipriai sumažino geležinkelių ir Klaipėdos jūrų uosto pardavimus, sumažėjo krovinių pervežimo ir sandėliavimo paslaugos“, – teigė jis. Mažėjimo tendencijos stebimos ir kituose paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT) ar apgyvendinimo srityse.
