Pasirodo, už privačios bendrovės „Ąžuolynas“ naktimis pleškinamą elektrą mokėjo Neringos miesto biudžetas, nes poilsio namai ją tiesiog vogė iš Juodkrantės gatvių apšvietimo tinklų.
Nuo šalia „Ąžuolyno“ esančių gatvės apšvietimo stulpų buvo pajungti elektros kabeliai ir pakišti po pėsčiųjų takų trinkelėmis ir veja. Šitaip paslėpti ir iki poilsio namų nutiesti kabeliai į vidų buvo įkišti per pastato sienoje išgręžtas skyles.
Pranešti policijai neskubėjo
Kurorto gatvių apšvietimo tinklus prižiūrinti ir už miesto apšvietimui naudojamą elektrą mokanti savivaldybės biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ apie savavališkus prisijungimus prie gatvių apšvietimo stulpų sužinojo tik po to, kai informacija apie vagiamą elektrą pasiekė Neringos administraciją.
Spalio 20 dieną į Juodkrantę atsiųsti įstaigos elektrikai aptiko prie dviejų apšvietimo stulpų prijungtus elektros kabelius.
Miesto apšvietimui skirta elektra poilsio namai galėjo naudotis tik tuo metu, kai būdavo įjungiamas gatvių apšvietimas. Įvertinus kabelių pralaidumą, taip pat vadovaujantis energetikos ministro įsakymu buvo apskaičiuota per metus įstaigai padaryta 3225 eurų žala.
Apie elektros vagystę policijai savivaldybė pranešė ir „Paslaugos Neringai“ atlikto patikrinimo aktą išsiuntė daugiau kaip po 3 savaičių – tik lapkričio 14 dieną. Savivaldybės sudaryta komisija, kurioje buvo ir policijos atstovas, „Ąžuolyne“ apsilankė dar po trijų dienų.
Nusikaltimo neįžvelgė
Kaip paaiškino Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šveikauskas, suderinti komisijos apsilankymo datą su poilsio namų vadovais prireikė beveik mėnesio.
„Mums buvo sakoma, kad tai direktorius kažkur išvykęs, tai akcininkų tuo metu nebuvo, o patys poilsio namai yra uždaryti“, – teigė S.Šveikauskas.
Lapkričio 17 dieną į poilsio namus atvykusi komisija paklotus kabelius aptiko, tačiau jie nuo gatvių apšvietimo stulpų jau buvo atjungti.
Lapkričio 29 dieną Neringos policija pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė ir ginčą pasiūlė spręsti civiline tvarka.
Anot Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės, policija nenustatė nusikaltimo sudėties, nes apžiūrėjus įvykio vietą galimo savavališko prisijungimo nebuvo užfiksuota.
Tarsi nebūtų įstaigos „Paslaugos Neringai“ specialistų prieš mėnesį surašyto patikrinimo akto apie užfiksuotą savavališką prisijungimą prie gatvių apšvietimo tinklų ir apskaičiuotos įmonei padarytos žalos.
Tokį policijos sprendimą palaimino ir Klaipėdos apylinkės prokuroras Valdas Grabauskas.
Jo tvirtinimu, nebūtina visko kriminalizuoti, o už elektros vagystę yra numatyta ir administracinė atsakomybė.
Žalą siekia sumažinti
Anksčiau pats Neringos policijos komisariatui vadovavęs S.Šveikauskas tokiu policijos sprendimu stebėjosi, tačiau nebuvo tikras, ar jis bus skundžiamas.
Biudžetinei įstaigai „Paslaugos Neringai“ paprašius, kad „Ąžuolynas“ padengtų priskaičiuotą daugiau nei 3,2 tūkst. eurų žalą, savivaldybė iš poilsio namų sulaukė pasiūlymo susitarti taikiai. Kas siūloma savivaldybei, įstaigos vadovė Danguolė Seselskytė atskleisti atsisakė.
Direktorė neturėjo ką pasakyti paklausta ir apie tai, kaip atsitiko, kad neteisėti prisijungimai nebuvo pastebėti anksčiau, nors jos vadovaujama įstaiga atlieka nuolatinę gatvių apšvietimo stulpų priežiūrą.
Tačiau iš kitų šaltinių „Lietuvos rytui“ tapo žinoma, jog „Ąžuolyno“ vadovai pageidauja, kad apskaičiuota per 3,2 tūkst. eurų žala būtų sumažinta daugiau nei perpus.
Prašymą gerokai sumažinti reikalaujamą kompensuoti sumą poilsio namų administracija aiškina tuo, kad apie neteisėtus prisijungimus nieko nežinojusi ir elektros nevogusi. Esą prie gatvių apšvietimo stulpų galėjo būti prisijungta dar 2013 metais, kai „Ąžuolynui“ vadovavo kiti asmenys.
Nors taikos sutartis buvo pasiūlyta dar lapkričio pabaigoje, kurorto valdžia iki šiol sprendžia, kaip pasielgti.
Buvo liepta tylėti
Susidaro įspūdis, kad įžūlią mokesčių mokėtojų pinigais apmokamos elektros vagystę Neringos savivaldybė vertina atsainiai.
Užfiksuotas prisijungimo prie apšvietimo stulpų faktas buvo nuslėptas nuo kurorto gyventojų.
Lapkričio 7 dieną savivaldybės tarybos nariai prieš posėdį apie tai buvo informuoti tik jiems pasirašius pasižadėjimą neatskleisti to, ką sužinojo.
„Sukau galvą, su kokia čia pas mus atskleista valstybės paslaptimi būsime supažindinti. O paaiškėjo, jog mums draudžiama pasakoti apie tai, kad poilsio namai vagia iš miesto biudžeto apmokamą elektrą“, – socialiniuose tinkluose stebėjosi vienas Neringos politikas.
Tuo metu Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, tarybos nariai buvo įpareigoti tylėti nuogąstaujant, kad „Ąžuolyno“ šeimininku vadinamas Vigilijus Sadauskas savivaldybės neapkaltintų šmeižto skleidimu.
Prislėgė autoritetas?
Žinomas saugaus eismo ekspertas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas 51 metų V.Sadauskas anksčiau yra vadovavęs Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamentui.
Prieš puspenktų metų praradęs Seimo pasitikėjimą jis buvo atleistas iš akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigų.
V.Sadauskas yra vedęs prieš 16 metų mirusio „Ąžuolyno“ savininko, buvusio ilgamečio Neringos mero Stasio Mikelio dukrą, kuri dabar yra pagrindinė poilsio namų akcininkė.
Moteris dirba Seimo kanceliarijoje Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyriausiąja specialiste. „Ąžuolyną“ valdanti Erika Sadauskienė prieš trejus metus buvo pripažinta turtingiausia valstybės tarnautoja Lietuvoje.
Gal dėl šių priežasčių tirdami šį atvejį „Ąžuolyne“ Neringos vadovai yra tokie neryžtingi?
Kokie tikri nuostoliai?
Yra įtarimų, kad savivaldybės biudžetinės įstaigos specialistai galėjo surasti ne visus prisijungimus, o apskaičiuota patirta žala yra gerokai sumažinta.
„Lietuvos ryto“ duomenimis, elektra galėjo būti vagiama pasijungus nuo penkių gatvės apšvietimo stulpų, o kai kurie kabeliai buvę nutiesti dar užpernai.
Redakcija gavo prieš keletą mėnesių poilsio namų viduje darytas nuotraukas, kuriose matyti nuo nutiestų kabelių prijungti elektriniai šildytuvai.
Miesto gatvių apšvietimo sąskaita „Ąžuolyne“ buvo šildomos bendros patalpos, atskiri kabinetai, apšviestas išorinės reklamos stendas.
„Lietuvos rytą“ konsultavęs už gatvių apšvietimą atsakingas vienos komunalinės tarnybos specialistas mano, kad pagal Energetikos ministerijos metodiką apskaičiuoti nuostoliai nuo dviejų apšvietimo stulpų turėjo būti bent dvigubai didesni.
„Įvertinus šįmet beveik kas mėnesį augusias elektros kainas ir skaičiuojant, kad nuo vieno stulpo buvo pajungtas 3,5 kilovato galios šildytuvas, vidutiniškai per mėnesį nuostoliai turėjo siekti apie 300 eurų.
Nepaisant trumpesnės nakties, vien rugpjūtį, kai elektros kaina buvo perkopusi 50 centų, nuo vieno stulpo turėjo būti apskaičiuota apie 450 eurų žala. Aptikus du prisijungimus tos sumos turėjo būti dvigubos“, – skaičiavo specialistas.
Bendrauti nepanoro
Apie šį įvykį „Ąžuolyne“ geriausiai galėjo paaiškinti pats V.Sadauskas, tačiau jis vengė bet kokių kontaktų su „Lietuvos rytu“.
Telefonu atsiliepusi jo žmona pirmiausia pasiteiravo, kokiu klausimu skambinama, ir žadėjo vyrui perduoti žurnalisto telefono numerį.
Nesulaukus V.Sadausko skambučio ir paskambinus į „Ąžuolyno“ registratūrą paaiškėjo, kad poilsio namų direktorius yra Kastytis Katinas.
Darbuotoja padiktavo jo telefono numerį, tačiau, pasirodo, tai buvo tas pats registratūros numeris, kuriuo vėliau jau niekas neatsiliepė.
Po kurio laiko į registratūrą paskambinus iš kito telefono atsiliepė vyriškas balsas, panašus į V.Sadausko. Paklausus, ar tai jis, vyriškis staiga nutraukė pokalbį.
Tylos siena atsitvėrė ir Neringos meras, kuris prieš keletą savaičių sutiktas Palangoje pats pasiūlė jam paskambinti vėliau, kad galėtų pasitikslinti aplinkybes.
Tačiau D.Jasaitis telefonu nebeatsiliepė. Paskambinus į savivaldybę ir paaiškinus, kokiu klausimu trukdoma, mero referentė tikino, jog kurorto vadovas labai užsiėmęs, ir žadėjo, kad jis paskambins pats.
